Gyventojų nuomonė apie šiais metai įsigaliojusią naują gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką
Vidos Šmitienės nuotrauka
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui, kad nuo 2016 metų sausio 1 d. įsigaliotų nauja gyvūnų registracijos tvarka. Nuo šių metų sausio 4 dienos tokie gyvūnai augintiniai kaip katės, šunys, šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.
2016 m. atvesti gyvūnų augintiniai turės būti ženklinami per 4 mėn. nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip perduodant kitam savininkui. Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. atvesti gyvūnų augintiniai turės būti ženklinami ir registruojami iki 2017 m. balandžio 1 d.
Todėl klausiame „Širvio“ skaitytojų:
Ką jūs manote apie šiais metai įsigaliojusią naują gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką?
Petras, 50 m.: Dėl ženklinimo… Naujas pasipinigavimo šaltinis. Juk girdėjau ir per televizijos laidą, kad mikroschema kainuoja 2,5 Eur, o duomenų bazė nemokama. Tai iš kur gaunasi 15 ar 20 eurų? Kad sumažėtų bešeimininkių gyvūnų, geriausiai būtų įvesti sterilizaciją. Ateina pavasaris ir pasipils šuniukai, kačiukai. Manau, kaimuose tai būtų teisingiausia. Sodyboje gyvena pora šunų ir kokios 4 katės, o va po metų… kiek? O kas dėl žymėjimo, tai turėtų būti fiksuota kaina, o ne tokia kokią susigalvoja veterinarai.
Vilma, 42 m.: Labai sveikintinos pastangos padėti mūsų mažiesiems draugams. Tikriausiai kiekvienas bent kartą gyvenime esame susidūrę su situacija, kai realybėje ar iš nuotraukos žvelgė liūdnos paliktų miške ar pakelėje mažų šuniukų ar kačiukų akys. Neabejotina, kad su tuo reikia kovoti. Tačiau pasirinktos kovos priemonės turi būti realios ir įgyvendinamos. Ar realiai yra įgyvendinamas visų naminių gyvūnų žymėjimas, abejoju. Juk dalis gyvūnų jau per seni. Turėtume gerbti jų paskutines dienas jų gyvenime. Kiti gyvūnai, ypač kaimuose, pusiau sulaukėję. Sunku įsivaizduoti, kaip juos galima būtų pagauti ir nuprausus nuvežti iki ženklinimo vietos. Trečių gyvūnų šeimininkai – seni ir ligoti, vos įstengiantys pašerti savo gyvūną, bet labai jį mylintys. Jiems tikrai per sunki našta tas registravimas, dokumentų tvarkymas, žymėjimas. Žodžiu, daug įvairių niuansų, kurie nebuvo apgalvoti… Taigi, jei rūpestis gyvūnais tampa dvigubu rūpesčiu žmonėms ar tiems patiems gyvūnams, vadinasi, idėja nėra apgalvota. Labiau kilusi iš noro nubausti ir kontroliuoti, negu iš noro padėti.
Saulius, 51 m.: Jeigu visas šis reikalas įsivažiuos, tada bus gerai, et pati pradžia tai… Jei bus visi suženklinti, tai tada pagavo gatvėje, patikrino kieno ir nuveža šeimininkui. Kažkur girdėjau, ar Austrijoje, ar Anglijoje, kur visi gyvūnai ir augintiniai yra suženklinti. Kai pabėga šuva iš namų, nesvarbu, ar nutrūko nuo pavadžio, ar kitaip pabėgo, tai per parą atitinkamoms tarnyboms turi būti pranešta, kad dingo jūsų šuva. Kai tarnybos tą šunį suranda, tai atveža šeimininkams. Jei pabėgusio ar dingusio gyvūno ar augintinio šeimininkas nepraneša per parą laiko, atsakinga įstaiga, pagavusi, patikrinusi, nustačiusi, kas savininkas, atvažiavusi pas jį ir grąžinusi šunį, išrašo kvitą už paslaugas ir dar baudą skirią už gyvūno nepriežiūrą. Va, vienas žmogus siūlė man katiną. Jis pasakoja, kad pa jį į sodybą rudenį vis ėjo ir ėjo naujų katinų, kol iš viso jų net 20 vienetų. Reikėtų, kad būtų įstaiga, kur paskambintų žmogus, galėtų sakyti: „Paimkite beglobius iš mano kiemo, o va šituos, mano, suženklinkite, aš susimokėsiu.“ Reikia, kad būtų kur tą benamį gyvūną lengvai atiduoti. Dabar girdėjau Seimo narys pateikė šią tvarką taisymui. Šie metai rinkiminiai, tai dar čia bus su ta tvarka pokyčių.
Vida, 48 m.: Aš manau taip: jei aš užsiimu gyvūnu veisimu ir pardavinėjimu, tai būtina ženklinti ir registruoti, nes mažiau kiltų ginčų ir problemų, ar prižiūrimi tie gyvūnėliai, ar paskiepyti, ar neturi paveldimų ligų ir t.t. Žodžiu, jis yra paženklintas, švarus. Pirk, mylėk ir džiaukis. O jei aš dėl savęs kokį kiemsargiuką noriu turėti ir juo rūpintis, tai, manau, tie ženklinimai nieko nekeičia, tik papildo kažkam kišenes, nes manęs niekas neprivers daugiau rūpintis savo augintiniu, jei aš pats neturėsiu supratimo, kad reikia jį pasiskiepyti, sterilizuoti, nuvežti reikalui esant pas veterinarijos gydytoją. Manau, tikrai papilnėtų gretos valkataujančių gyvūnėlių, ypač gyvenvietėse ir kaimuose. Žodžiu, biznis yra biznis, o mylėti ir rūpintis gyvūnėliu žmogus turi pats sąmoningai suprasti, be jokių bijojimų, kad uždės baudą, ar dar kažkaip kitaip privers tai padaryti.
Judita, 36 m.: Mano nuomone, tai kaip ir visada turi ir teigiamų ir neigiamų pusių. Sąmoningiems šeimininkams, kurie laiko veislinius, brangius gyvūnus, jų ženklinimas bus patiems aktualus. Juk bus galima lengvai atrasti netyčia pasimetusio gyvūno šeimininkus, negalima bus kirsti sienos su nežymėtais gyvūnais. Bet, kiek suprantu, pagrindinis ženklinimo tikslas – užkirsti kelią benamių gyvūnų atsiradimui. Tikrai netikiu, kad neatsakingi šeimininkai varginsis ir ženklins savo augintinius ir taip sumažins valkataujančių gyvūnų skaičių. Argi sukurtas mechanizmas, kontroliuojantis, kad visi gyvūnai būtų sužymėti? Čia bus turbūt kaip su atliekų rūšiavimu – jau daugiau nei 10 metų Lietuvoje skatinama rūšiuoti atliekas, bet šis įprotis dar neįaugęs kiekvienam gyventojui. Taip ir su gyvūnų žymėjimu – reiks daug laiko ir žmonių sąmoningumo.
Parašykite komentarą