Pasidalink per Facebook!

Šiais laikais šv. Kalėdas  švenčiame dvi dienas, o senovėje švęsdavo keturias.  Pirmąją Kalėdų dieną, kaip senovėje taip ir dabar, daugelis šeimų stengiasi būti drauge namuose. Kalėdos laukiamos nuo Kūčių vakaro. Tuomet šeima ruošia stalą, kuris iš vakaro tradiciškai paliekamas vėlėms. Daugelis ir šiais laikais kloja po staltiese šienelį, o Kūčių stalo likučius atiduoda gyvūnams. Antrą Kalėdų dieną laukiame svečių arba patys išsiruošiame kažkur svečiuotis. Kadangi šių švenčių dienomis nevalia užsiimti darbais, tai daugiausia laiko praleidžiama bendraujant su šeima ar draugais prie vaišėmis prikrauto stalo. Todėl „Širvis“ klausia Širvintų rajono gyventojų:

Kiek jūs išleidžiate pinigų šventiniam stalui paruošti?

Rita, dirbanti: „Šventėms išleidžiu minimaliai, nes visa šeima vakarojame pas mamą ir visada taip. Išsikepu pyragą, nusiperku vaisių, pagaminu kokią mišrainę ir viskas. Na, išleidžiu daugiausiai kaip 50 eurų. O dovanoms išleidžiu daugiau nei 100 eurų, nes perku praktiškas dovanas arba pramogų kuponus, kuriais galime naudotis ištisus metus. Prasitęsiame sau šventes.“

Danutė, gyvena iš neįgalumo išmokos: „Aš ypatingai neskaičiuoju, kiek išleidžiu. Nors neskaičiuoju, bet galimybės prabangiam stalui menkos. Mano šventinis stalas nėra skurdus, nes visi tradiciniai valgiai ant jo visada būna. Kai kuriuos produktus turiu, pirkti nereikia, pati iškepu pyragą, pagaminu geresnės mėsytės, labai svarbūs ant stalo mandarinai ir saldainiai. Dar nesįsivaizduoju Kalėdų stalo be karšto vyno. Gaminu tokį vyno-arbatos karštą kalėdinį gėrimą. Bet kokias galimybes turintis žmogus gali švęsti, tik be prabangaus stalo. Stalas per Kalėdas nėra svarbiausia.“

Ligita, dirbanti: „Niekada neskaičiavau. Kadangi kartais apsiperkame Lenkijoje, tai išleidžiame mažiau nei reiktų išleisti Lietuvoje. Stengiamės, kad stalas būtų šventiškas ir nuotaika taip pat šventiška. Gaminame patiekalus, kurie mums skanūs. Kiekvienais metais improvizuojame. Pavyzdžiui, praėjusiais metais troškinome antį. Šventiniam stalui išleidžiame apie 150 eurų, o dovanoms – apie 200 eurų, nes turime apdovanoti apie 30 žmonių.“

Rima, pensininkė: „Įdomus klausimas. Atsakymas būtų – nieko. Vyno turiu pasigaminusi iš savo uogų, turiu bulvyčių, kitų daržovių. Nusiperku tik duonos. Jau 20 metų nešvenčiu švenčių, nes niekada neturiu tam lėšų. Jei daugiau išleisiu per šventes, tai neturėsiu už ką gyventi visą mėnesį. Jauni buvome, šventėme visas šventes: gimtadienius, vardadienius, Velykas, Kalėdas ir visokias dar kitas šventes, bet kai pradėjau gyventi laisvoje Lietuvoje, pasidarė sunku išgyventi, striuka su pinigais. Tai nebešvenčiu jokių švenčių. Man sena kaimynė sakydavo: „Svarbiausia šventė turi būti tavo dūšioje, o ne ant stalo.“ Jokių dovanų taip pat neperku. Nesuprantu prasmės, kam už plastmasės gabalą tokius pinigus mokėti, nei anūkai jų nevertina. Aš jiems pinigėlių duodu. Tai jie ar į kiną nueina, ar kokį pienišką kokteilį  kavinėje išgeria, ar pačiūžomis pačiužinėja. Va čia tai dovana gera.“

Vaida, gyvena iš socialinių pašalpų: „Oi tikrai nemažai išleidžiame. Šeima gausi, žmonių nemažai, tai 100 eurų tik šventiniam stalui, o dar dovanoms tiek pat.“

Nijolė, vieniša mama: „Jei nebūtų maisto banko pagalbos, tai būtų sunku. Dabar gavome miltų, aliejaus, cukraus. Su vaikais viską patys kepamės: ir kūčiukus, ir pyragą.  Galiu išleisti iki 30 eurų, daugiau neturiu. Tai už juos perku pigesnių saldainių ir mandarinų. Vaikams labai patinka. Ant stalo visada turi būti silkės. Tortų neįperku, apsieiname be jų. Dovanų negaliu pirkti, tai kartais draugės atneša, kartais močiutės, kartais socialinės svajones išpildo, kartais kokia organizacija rengia akcijas ir mums tada kliūna.  Taip ir išsisukame.“

Ačiū Jums už nuomonę.

Šiais laikais šv. Kalėdas  švenčiame dvi dienas, o senovėje švęsdavo keturias.  Pirmąją Kalėdų dieną, kaip senovėje taip ir dabar, daugelis šeimų stengiasi būti drauge namuose. Kalėdos laukiamos nuo Kūčių vakaro. Tuomet šeima ruošia...