I. Barauskienė: „Savo brangiausių vyrų būryje jaučiuosi ypatinga“
Janina Pukienė
Straipsnis buvo išspausdintas gegužės 3 d. laikraščio „Širvis“ 18-ame šių metų numeryje.
Rasti laiko pokalbiui Ingridai Barauskienei nelengva, tad mūsų susitikimas buvo ilgai derinamas ir atidėliojamas. Nenuostabu: Ingrida yra trijų sūnų mama, o vasarą šeimą papildys ir ketvirtasis. Be namų ir šeimos rūpesčių yra dar ir darbas, ir visuomeninė veikla. Na, tiesiog supermoteris. Kaipgi ji viską suspėja?
– Viską suspėti, planuoti laiką aš vis dar mokausi, – šypsosi Ingrida. – Vadovaujuosi posakiu: „Būti gera mama sunku, bet įmanoma“. Nebeįsivaizduoju gyvenimo be šeimos, be vaikų.
– Augote vienturtė, jūsų vyras Artūras turi vieną brolį. Ar iš karto planavote didelę šeimą? Galbūt augdama viena jūs jautėte vienatvę?
– Keista, bet šiandien man atrodo, kad su savo vaikais esu nuo pat gimimo, kad kitaip niekada ir nebuvo. Vaikystėje, atsimenu, visoms draugėms ir tetoms sakydavau, kad aš būsiu senmergė ir neturėsiu nei šeimos, nei vaikų, – juokiasi Ingrida. – Kai susituokėm, vyras pareiškė: „Šeimoje turi augti bent trys vaikai.“ Mažiausiai keturi – pridėjau aš. Ir štai, ketvirtasis jau pakeliui, planai vykdomi.
– Girdėjau, kad esate puiki šeimininkė ir savo vyrų būrį nuolat lepinate skanėstais…
– Labai jau skambiai pasakyta. Taip, šeimininkauti mėgstu, pafantazuoti virtuvėje irgi nevengiu. Nesu karjeros moteris, man svarbiausia – laiminga šeima. Diena turi prasidėti šiltais pusryčiais, o vakarienė – šventas reikalas, tai bendras dienos įspūdžių aptarimas. Kaip minėjau, mėgstu virtuvėje paeksperimentuoti, tad mano vyrai turi darbo testuodami rezultatus.
– Ir kokie jie būna?
– Na, neigiamo balo gauti dar neteko, – juokiasi Ingrida. – Bet aš neužmiegu ant laurų, visada yra kur tobulėti.
– Kaip praskaidrinat kasdienybės rutiną?
– Šeimoje kuriam savo taisykles ir tradicijas. Turim šeimos laisvadienius, tada kažkur važiuojam, atsipalaiduojam nuo puodų, šluosčių ir dulkių siurblio. Mano vyrai kupini staigmenų. Būna, aš verdu, sakykim, uogienę, o jie įvirsta ir pareiškia: „Vykstam Ignalinon, prie ežerų!“ Aš išjungiu puodą ir sakau: „Po penkių minučių laukiu visų mašinoje.“ Uogienę išvirsiu kitą dieną, o tokios spontaniškos išvykos geriausias priešnuodis rutinai.
– Gyvenate vyrų apsuptyje. Darbo ir namų reikalai įsuka į nesibaigiantį verpetą. Kada randate laiko sau?
– Mano laikas – ankstyvas rytas, kai visi dar miega. Gyvenam netoli miško, tad ruošdama pusryčius ir rytinę kavą, pro langus matau pievoje vaikštančias stirnas ir briedžius. Tie vaizdai mane „pakrauna“ visai dienai, ta rytinė ramybė neįkainojama. O savo brangiausių vyrų būryje aš jaučiuosi ypatinga.
– Dirbate vaikų darželyje „Žalioji pievelė“, dar randate laiko ir savanoriškai veiklai pagalbos šeimai centre, dar studijuojate. Gal jūsų para ilgesnė?
– Laiko visada trūksta, bet tai nereiškia, kad reikia užsidaryti savam kiaute ir nebandyti nieko pakeisti. Veiklos ir planų visada yra ir bus, kai ką tenka atidėti iki pensijos, – juokiasi Ingrida. – Bet ką įmanoma padaryti, tai reikia daryti čia ir dabar. Juk sakoma: „Nebūtina keliauti į Mėnulį, ir arčiau yra pakankamai žvaigždžių“. Tokia gyvenimo filosofija ir stengiuosi vadovautis. Svarbiausia taisyklė – kasdieniame darbų maratone neužmiršti savęs, kartais nors kelioms sekundėms sustoti, apsidairyti aplink ir dar kartą suvokti, koks nuostabus yra pasaulis.
Ingridos Barauskienės draugai pasakoja, kad moters kūrybingumas pasireiškia ne tik virtuvėje. Dirbdama Kultūros centro filiale, ji organizuodavo puikius renginius, tą patį sėkmingai daro ir šeimos pagalbos centre. Jos scenarijai visada yra išradingi ir įdomūs. Ne veltui ji studijuoja renginių režisūrą, tai tikrai jos „arkliukas“.
Džiaugiuosi pažintimi su puikia moterimi, kūrybinga asmenybe, nuostabia mama. Nuoširdžiausi sveikinimai Motinos dienos proga, miela Ingrida. Lai jūsų kūrybingumas ir gyvenimo džiaugsmas neblėsta.
Parašykite komentarą