Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų lapkričio  30 d. laikraščio „Širvis“ 46-ame numeryje.

Dažnas Širvintų rajono gyventojas yra girdėjęs liaudišką muziką atliekančią Alionių krašto kapelą „Spalgena“. Tik ne kiekvienas žino, kad žodžiu „spalgena“ dzūkai vadina spanguolę, dar liaudyje vadinamą Šiaurės citrinomis. Kapela lapkričio viduryje atšventė veiklos penkmetį. Šia proga kalbiname kapelos įkūrėją ir vadovę Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro Alionių filialo vedėją Ingridą Didžiokienę.

– Kas paskatino burti kapelą ir pavadinti jį spanguole dzūkiškai?

– Kai atėjau dirbti į Juodiškius, kolektyvų nebuvo. Buvo pavieniai žmonės, aktyvesni kultūrinėje veikloje. Egzistavo tik vienas moterų vokalinis ansamblis ,,Vienkiemis“, kuris susikūrė Juodiškių bendruomenėje. Su seniūnijoje dirbančiais žmonėmis kalbėjausi apie tai, kad Alionyse galėtų susiburti koks nors kolektyvas, juolab, kad tame krašte visuomet buvo armonikierių, akardeonistų. Nereikėtų nuopelnų priskirti tik man vienai. Žmones burtis į kolektyvą kalbino ir Irena Oršauskienė (socialinė darbuotoja), ir Janina Valickaitė, ir seniūnas Sigitas Bankauskas. Bet pradžių pradžia buvo su armonikieriumi Stanislovu Sasnausku, kuris norėjo groti ir taipogi ieškojo bendraminčių. Prie mūsų prisijungė Valerija Tananytė, kuri beveik nemokėjo groti armonika, bet turėjo didelį norą išmokti. Taip mes trise rinkomės į pirmąsias repeticijas. Būgną mušti prisikalbinome Gžegožą Lebionką. Buvo sunku, vienu metu maniau, kad nieko gero mums čia neišeis. Bet palaipsniui atsirado daugiau žmonių. Į kolektyvą atėjo Egidijus ir Jurga Žilėnai, Asta ir Juozas Duchnevičiai, Irena Gridziuškienė. Šie žmonės man įkvėpė jėgų eiti į priekį, tapome kolektyvu. Iš patirties žinojau, kad kolektyvas suskambėtų ir susigrotų, kartais prireikia ne vienerių metų, tad ir mes suskambome ne iš karto. Gal po dvejų ar trejų kolektyvo gyvavimo metų mūsų gretas papildė armonikierius Michail Jaršov ir atnešė naujų spalvų. Dar po metų atėjo dainuoti ir groti Vilma Gudeikaitė. Vėliausiai prie kolektyvo prisijungė Irena Lebionkienė.

Nežinau, kodėl galvojate, kad žodį „spalgena“ naudojo tik dzūkai. Augau aukštaitijoje ir girdėjau ne vieną senolę vietoj spanguolės sakant spalgena, todėl ne visais rašytiniais šaltiniais aš linkusi tikėti. O pavadinimą sugalvojau pati. Jis reprezentuoja Alionių seniūnijos kraštą, kuris nusidriekęs aplink Alio ežerą, jį supančiais pelkingais miškais, turtingais uogienojais: mėlynynais, spanguolynais.

– Kokio amžiaus žmonės dalyvauja jūsų kolektyve ir kaip įsigijote drabužius bei instrumentus, gal turite rėmėjų?

– Šiuo metu esame vidutinio amžiaus kolektyvas, tik kartais būgną, kurį mums nupirko verslininkas ir ūkininkas Valius Mažulis, muša Duchnevičių sūnus Lukas. Jis jau studentas, pirmakursis. Jie su tėčiu keičiasi, kas turi laiko ir galimybių, tas ir dalyvauja.  

Apranga rūpinamės patys. Švarkų iškarpas mums nemokamai sukonstravo vileikiškietė Janina Jankauskienė. Tad manau, kad tokį darbą taip pat galima vadinti parama. Siuvau juos pati, taip pat ir prijuostes. Kelis sijonus pati siuvau, kelis gavau dovanų iš gerų žmonių. Taigi šiaip taip apsitaisėme. Jubiliejaus proga Širvintų kultūros centras mums padovanojo tautines juostas. Esame be galo laimingi ir dėkingi visiems prisidėjusiems prie mūsų veiklos.

– Kas kokiais instrumentais groja, o kas dainuoja jūsų kapeloje ir kaip pasirenkate repertuarą?

– Būgną muša pasikeisdami tėvas ir sūnus, Juozas ir Lukas Duchnevičiai. Akardeonais grojame aš ir Vilma Gudeikaitė, kontrabosu pritaria Irena Lebionkienė, o Asta Duchnevičienė ir Irena Gridziuškienė dainuoja.

Repertuaras gan įvairus, nuo sutartinių iki šių laikų kompozitorių dainų. Daugiausiai ovacijų sulaukia visiems gerai žinomos dainos „Parašyk man laiškelį“, ,,Dar nejok, dar sustok“ ir kitos linksmos dainos. O kapelos nariai pamilsta kiekvieną naujai išmoktą kūrinį. Tai reiškia, kad mes mylime tai, ką darome.

– Papasakokite, kokiose šventėse, konkursuose ar renginiuose dažniausiai dalyvaujate, ar turite apdovanojimų?

– Konkursuose nedalyvaujame, nes aš, kaip vadovė, suprantu mūsų kolektyvo pajėgumus. Esame dalyvavę liaudiškos muzikos festivalyje 2013 metais, kuris vyko Trakų Vokėje, folkloro festivalyje ,,Suprašė žvirblalis“, armonikierius Michail Jaršov dalyvavo respublikinės dainų šventės folkloro dienoje, kaip pavienis muzikantas.

– Ar kapelos sudėtis išliko tokia pat kaip ir prieš penkerius metus?

– Deja, kolektyvo narių kaita per penkerius metus mums visiems buvo didelė ir skausminga. Vėžys pasiglemžė Egidijaus Žilėno gyvybę. Su juo atsisveikinome dar 2012 metais. Dėl sveikatos problemų groti su mumis nebegali Stanislavas Sasnauskas. Valytė Tananytė ištekėjo ir išvyko į Vilnių gyventi ir dirbti. Jurga Žilėnienė išvyko į užsienį. O šios vasaros pradžioje tragiškai žuvo armonikierius Michail Jaršov. Mūsų koletyvui šie penkeri gyvavimo metai buvo ganėtinai sudėtingi.

– Gal galėtumėte pasidalinti juokingomis situacijomis, išgyventomis koncertų metu, bei ką planuojate ateityje?

– Juokingų situacijų būna, kai pamirštamas tekstas vidury dainos, kai kuris nors narys pamiršta kūrinio kartojimą, bet būdami scenoje labai jaučiame vieni kitus ir greitai susižvalgę pasitaisome. Na, o po pasirodymo aptarinėjame juokingas situacijas ir džiaugiamės, kad kaskart darome mažiau klaidų. Mūsų ateities planai – ilgai gyvuoti ir daug dainuoti. O aš iš visos širdies dėkoju visiems kapelos ,,Spalgena“ nariams už tai, kad buvote ,kad esate ir būsite.

Mes nuoširdžiai linkime šiai kapelai kuo ilgiausių gyvavimo metų bei įgyti daug gerbėjų ir rėmėjų, o dalyviams – sveikatos, kurią gali sustiprinti spanguolėmis iš Alionių raisto.

Alionių krašto kapelos „Spalgena“ vadovę Ingridą Didžiokienę kalbino Andželika Bagočiūnienė

Nuotraukos iš kolektyvo asmeninio albumo

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų lapkričio  30 d. laikraščio „Širvis“ 46-ame numeryje. Dažnas Širvintų rajono gyventojas yra girdėjęs liaudišką muziką atliekančią Alionių krašto kapelą „Spalgena“. Tik ne kiekvienas žino, kad...