Naujausios žinios

Idealai svarbūs ir XXI amžiuje

Renata Boreikaitė

Straipsnis buvo išspausdintas  sausio 31 d. laikraščio „Širvis“ 4-ame šių metų numeryje

Berenkant informaciją apie TS–LKD Širvintų skyriaus narės, Savivaldybės vicemerės Irenos Vasiliauskienės pašalinimą iš partijos, iš atminties iškilo V. Kudirkos eilėraščio „Labora“ ištrauka:

„Kol da idealais, brol, besigėrėsi,

Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,

O skubink! Paskui tu… jų išsižadėsi

Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.“

Kartą prof. V. Landsbergis užvedė diskusiją teigdamas, kad konservatoriai yra V. Kudirkos įpėdiniai. Be to, ir buvusios Lietuvos krikščionių demokratų partijos ištakos siekia varpininkų laikus. Pasak V. Kubiliaus, šimtmetinė istorija jungtinei partijai visada buvo pagrindas savo indetitetui ir pasididžiavimui formuoti. „Politinę liniją labiau brėžėme iš rezistencijos sovietiniais metais,“ – viename iš intervių sakė V. Kubilius.

Šiandien būti TS–LKD nariu taip pat yra didelė atsakomybė, nes tai turi būti žmonės, kuriems Tėvynės gerovė, patriotizmas, atsakinga politika yra vieni iš pagrindinių dalykų gyvenime, politinėje veikloje. Regis, ir I. Vasiliauskienei labai svarbios šios idėjos, kiekvienais metais prisijungia prie žygių partizanų takais, remia krikščioniškąją šeimų politiką, tačiau, kai reikėjo atsisakyti posto ir likti ištikimai partijos idealams, situacija pasikeitė. Kodėl? Gal kaip V. Kudirka pasakytų: „Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“?

Susidomėjome I. Vasiliauskienės pašalinimu ir panagrinėjome situaciją.

Pašalinimo priežastys

„Širvio“ redakcija kreipėsi į TS–LKD vykdomąją sekretorę Aistę Gedvilienę klausdama, dėl kokių priežasčių Irena Vasiliauskienė buvo pašalinta iš partijos? Deja, atsakymo nesulaukėme. Tuomet raštu paklausėme Skyriaus pirmininko ir pačios Irenos Vasiliauskienės. Pasak Tarybos narės ir Skyriaus pirmininko, partijos Priežiūros komitetas pašalino, nes ji neatsistatydino iš vicemerės pareigų.

Dar spalio mėnesį Partijos prezidiumas nusprendė, kad I. Vasiliauskienė turi pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su Darbo partija ir vicemero pareigų dėl baudžiamosios bylos, kurioje buvo konstatuota, kad Ž. Pinskuvienės naudai buvo papirkinėjami rinkėjai. Politikė delsė du mėnesius, kol galiausiai metų pabaigoje, per paskutinį Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdį nusprendė nepasitraukti iš vicemero posto. Į tokį vicemerės delsimą net nereagavo TS–LKD Širvintų skyriaus Etikos komisija.

Paklausta, kodėl eiti vicemero pareigas yra svarbiau, nei paklusti partijos nurodymui, I. Vasiliauskienė atsakė: „Todėl, kad tarnauju Širvintų rajono žmonėms, nes šio rajono žmonės išreiškė man pasitikėjimą balsuodami.“

Pagirtina, kad Tarybos narė nepamiršo rinkėjų, tačiau partija ir ypatingai Skyriaus nariai, kurie ja pasitikėjo, už ją balsavo, reitingavo, kad politikė atstovautų partijai taryboje, kad būtų skleidžiamos partijos vertybės ir idealai, liko užnugary. Šiuo atveju išryškėjo nediplomatinės politikos veiklos principas – kai vieniems nusilenkiama, kitiems atkišamas užpakalis.

I.Vasiliauskienė, regis, politikoje nėra naujokė, savo politinę karjerą pradėjo Lietuvos krikščionių demokratų partijoje dar 2002 m. ir po TS ir LKD susijungimo 2008 m. tęsė savo veiklą TS–LKD partijoje. 2011 m. pirmą kartą buvo išrinkta į Rajono tarybą, kur priklausė vaivorykštinei koalicijai, žinoma, be Darbo partijos, o 2015 m. paskirta mero pavaduotoja po pasirašytos koalicijos sutarties su Darbo partija.

Konfliktai dėl koalicijos su Darbo partija

Įprastai partijos nesikiša į Skyrių sprendimus dėl koalicijų sudarymo. „Tik vienas atvejis buvo, kai ragino sudaryti koaliciją su Darbo partijos skyriumi, tačiau Skyriaus tarybos dauguma buvo prieš, ir tuo viskas baigėsi,“ – pasakojo buvęs TS–LKD Širvintų skyriaus pirmininkas Steponas Mažrimas. Net ir 2015 m., pasak buvusio Skyriaus pirmininko G. Ragausko, sudarydami koaliciją su Darbo partija, iš TS–LKD valdymo organų nei pritarimo ar nepritarimo, nei rekomendacijų, su kuo jungtis, negavo.

TS–LKD Širvintų skyrius iki 2015 m. nesileisdavo į kalbas dėl koalicijos su Darbo partija. Steponas Mažrimas teigia, kad kažkokių ypatingų nesutarimų dėl koalicijos su Darbo partija nebuvo. „Nors vienas kitas politikos diletantas pasisakė už, savo motyvus pagrįsdamas maždaug taip – tą skyrių irgi žmonės sudaro, nors mes niekada neteigėme, jog kokios nors partijos skyrių sudaro ne žmonės. Tačiau intrigų mezgėjos, žinoma, ir šią situaciją išnaudojo savo šešėlinei veiklai,“ – prisimena buvęs pirmininkas.

Vadovaujant St. Mažrimui, K. Urbonavičiui ir S. Kirtikliui, nebuvo sudaryta koalicija su Darbo partija. „Kaip minėjau, skyriaus pagrindą tada sudarė Sąjūdžio žmonės, – priežastis, kodėl nesudarydavo koalicijos su Darbo partija, dėsto S. Mažrimas, – iš principo idealistai, tikėję, jog ir Lietuva apskritai, ir jos politika gali būti kitokia – pirmiausia vertybinė. Jiems svarbiau buvo principai (kaip dabar sakoma bendrasis gėris), o ne kažkokie laikini valdžios posteliai. Taigi mūsų vertybės kardinaliai skyrėsi, o paprastai tariant – juk tada vieša paslaptis buvo, kaip šio Skyriaus žmonės patenka į tarybą.“

Dažna Skyriaus pirmininkų kaita

TS–LKD Širvintų skyriuje pastaraisiais metais dominuoja tendencija – keisti pirmininkus. Partijos įstatuose numatyta, kad Skyriaus pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai. Žinoma, jis gali būti perrenkamas. Ilgiausiai Skyriui vadovavo Steponas Mažrimas, o visi kiti tepabūdavo po dvejus metus. Steponą Mažrimą pakeitė Kęstutis Urbonavičius, vėliau atėjo Sigitas Kirtiklis, jo postą perėmė Gediminas Ragauskas. Dabar skyriui vadovauja Žybertas Mackelo.

Teiravomės visų buvusių pirmininkų, kodėl pasitraukė iš pareigų, atsakymo negavome tik iš Kęstučio Urbonavičiaus.

„Tam buvo bent dvi priežastys, –rašo Steponas Mažrimas. – Pirmiausia buvau įsitikinęs, kad Skyrius turi atsijauninti (tuo metu Skyriaus pagrindą sudarė Sąjūdžio žmonės, kurie ir devyniasdešimtaisiais nebebuvo jaunuoliai) ir tą atsijauninimą logiška buvo pradėti nuo Skyriaus vadovybės. Šiek tiek vėliau ir buvo išrinkta vadybą išmanančių, partijos deklaruojamomis vertybėmis besivadovaujančių jaunų žmonių komanda. Antroji priežastis – po Skyriaus susijungimo su vadinamaisiais krikščionimis demokratais (dalies jų elgesys neatitiko nei krikščioniškų vertybių, nei demokratijos principų) prasidėjusios intrigos, kurių iniciatorė buvo tuometinė krikščionių bendrijos pirmininkė. Turėjau viltį, jog kitiems vadovams pavyks rasti bendrą kalbą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nepagrįstos viltys, nes daliai žmonių, pasivadinusių krikščionimis (šiems talkino ir vienas kitas konservatorius) vertybės yra niekas, valdžios troškulys – viskas. Dabartinė situacija tai akivaizdžiai patvirtina.“ Iš St Mažrimo pasakojimo susidarė įspūdis, kad visi kiti pirmininkai dėl intrigų telaukdavo, kada baigsis jų kadencija. S. Kirtiklis ir G. Ragauskas savo kandidatūros antrai kadencijai net neteikė.

2015 m., prieš rinkimus į savivaldybių tarybas, pirmininkai St. Mažrimas, K. Urbonavičius ir S. Kirtiklis pasitraukė iš partijos. S. Kirtiklis paklaustas, kodėl paliko partijos gretas, atsakė: „Iš TS–LKD partijos pasitraukiau dėl to, kad perrinkus naujos sudėties Skyriaus tarybą, imta tiesiogiai, per daug nebesislepiant, bendradarbiauti su Darbo partija, jos atstove mero rinkimuose, netgi palaikyti ją per mero rinkimus. Tai, mano galva, yra visiškai nesuderinama nei su TS–LKD partijos vertybėmis, nei su nuostatomis. Juo labiau, dabar jau žinant, kaip buvo organizuojami patys rinkimai, balsavimas, turiu galvoje rinkėjų papirkinėjimą. Kitas aspektas, kuris paskatino pasitraukti, partijos centro nepalaikymas, Širvintų skyriaus problemos ignoravimas, per mažas dėmesys. Matydami tokią neteisybę, neteisingą kovą dėl valdžios, iš partijos kartu pasitraukė apie 50 narių.“

I.Vasiliauskienė minė Etikos komisijos slenksčius

Buvusiems Skyriaus pirmininkams nenaujiena, kad partijos Priežiūros komitetas svarstė I. Vasiliauskienės apsisprendimą. Pasak St. Mažrimo, politikės elgesys buvo svarstomas ir Skyriaus Etikos komisijos. Pasak jo, iš to jokios naudos. „Juk Etikos komisija, kaip tam tikra santykių reguliavimo institucija, gali veiksmingai prisidėti tai darydama, jeigu žmonės pripažįsta kokias nors etikos normas ir jų laikosi. O jeigu žmogus mano esąs pasaulio bamba, ką jam gali padėti Etikos komisija. Tai jau kitokio pobūdžio institucijų prerogatyva,“ – teigė buvęs pirmininkas.

I.Vasiliauskienė paklausta, ar per visą politikės dalyvavimą TS–LKD partijoje, kada nors buvo svarstomas jos elgesys Skyriaus Etikos komisijoje ar Priežiūros komitete. Taip pat paprašėme, jei buvo svarstomas, pateikti priimtus sprendimus. Tarybos narė buvo labai lakoniška ir konkreti: „Tai vidiniai partijos reikalai.“

„Irenos Vasiliauskienės ir Daivos Sakalauskienės elgesys buvo svarstomas skyriaus Etikos komisijoje ir ne kartą, – prisimena buvęs skyriaus pirmininkas S. Kirtiklis, vadovavęs 2012–2014 m.. – Taip pat kelis kartus teko dalyvauti ir partijos Priežiūros komiteto posėdžiuose tuo pačiu klausimu, nes Skyriaus priimti sprendimai dėl minėtų narių būdavo skundžiami Priežiūros komitetui kaip nepagrįsti. Pagrindinis dalykas, dėl ko būdavo svarstomos šios narės: Skyriaus tarybos priimtų sprendimų nevykdymas, o vienas iš svarbiausių nutarimų – sprendimus dėl nebendradarbiavimo su Darbo partija. Išrinktos nuo TS–LKD rajono Tarybos narės jautėsi galinčios elgtis taip, kaip nori, nekreipė dėmesio į Skyriaus tarybos sprendimus. Motyvas – Skyriaus tarybos sprendimai tik rekomendacinio pobūdžio. Apie tai, kad vyksta su Skyriaus taryba nesuderinti susitikimai ir tarimaisi dėl koalicijų, bendradarbiavimo, Skyrius gaudavo informacijos, tačiau didesnės įtakos tam negalėjo padaryti, juo labiau, centrinė partijos būstinė nesiėmė veiksmų užkirsti kelią tokiam partiečių nesiskaitymui. Visgi, mano kadencijos pabaigoje, 2014 m. Priežiūros komitetas pritarė Skyriaus nutarimui dėl I. Vasiliauskienės ir D. Sakalauskienės narystės sustabdymo partijoje metams.“ Pasikeitus Skyriaus tarybai, sprendimas stebuklingu būdu buvo atšauktas.

Jau anksčiau siūlyta I. Vasiliauskienę pašalinti iš partijos

Ne vienam rinkėjui buvo keistas TS–LKD partijos Priežiūros komiteto sprendimas pašalinti I. Vasiliauskienę iš partijos. Politikė pakankamai aktyviai 16 metų dalyvauja politinėje veikloje. Šaltinių teigimų, ji buvo nuolatos palaikoma ne vieno Seimo nario. I. Vasiliauskienė paklausta, kaip vertina Priežiūros komiteto sprendimą, teatsakė: „Priežiūros komiteto nariai vykdė pareigą.“

Kaip jau minėta anksčiau, I. Vasiliauskienė buvo pašalinta dėl to, kad nepakluso partijos Prezidiumo įpareigojimui pasitraukti iš koalicijos su Darbo partija. Politikė buvo pasirengusi pasitraukti iš koalicijos, tačiau delsė du mėnesius. Per tuos du mėnesius pasikeitė situacija pačioje taryboje – nebeliko Darbo partijos. Ž. Pinskuvienė pasitraukė iš Darbo partijos ir įkūrė judėjimą. Tai buvo viena iš priežasčių nepasitraukti iš koalicijos.

Visai kitaip mano buvę Skyriaus pirmininkai. G. Ragauskas dar 2015 m. siūlė I. Vasiliauskienei pasitraukti iš koalicijos. G. Ragausko nuomonei dėl pasitraukimo iš koalicijos paantrina buvęs pirmininkas S. Kirtiklis. Jis taip pat pritaria, kad partijos sprendimas yra teisingas, bet smarkiai pavėluotas ir neįvykdytas. „Kas būtų, jeigu toks sprendimas būtų priimtas anksčiau, kad ir prieš šios Širivintų rajono tarybos kadencijos rinkimus, manau, situacija būtų gerokai kitokia, žymiai palankesnė pačiai TS–LKD partijai. Bet tikriausiai yra, kaip turi būti.“

Buvęs pirmininkas St. Mažrimas neigiamai vertina partijos sprendimą. Pasak jo, nepartinis žmogus su kuo nori, su tuo ir sudaro sutartis. Mat Priežiūros komitetas priėmė sprendimą pašalinti I. Vasiliauskienę po jos narystės susistabdymo. „Be to, kai ši persona ir priklausė partijai, jos veiklos metodai visiškai atitiko minėtos [Darbo – red. pastaba] partijos ir jos vadovų elgseną,“ – teigė buvęs ilgametis pirmininkas.

Buvę pirmininkai paklausti, kaip vertina Priežiūros komiteto sprendimą pašalinti I. Vasiliauskienę, atsakė vienbalsiai – teigiamai. Pasak G. Ragausko, vicemerė užmiršo, kam atstovauja.

„Žmogus, kuris dešimt metų drumsčia vandenį, nepaklūsta Skyriaus tarybos sprendimams, veikia kompromituodamas partijos vardą, vertybines nuostatas, arba, susidaro įspūdis, kad prisidengdamas partija siekia sau naudos ar garbės, nevertas būti partijos, kurios vienas iš tikslų yra teisingesnė, geresnė visiems ir kiekvienam, padoresnė ir garbingesnė Lietuva. Šito siekiant turėtų būti sutelkiamos jėgos ir vienijamos pastangos sąžiningai dirbti ir tarnauti Lietuvai ir bendrajai visuomenės gerovei, o ne atvirkščiai, kelti intrigas ir sumaištį,“ – savo mintimis dalinosi S. Kirtiklis.

„Pasielgė kaip nenaudingi tarnai – pagaliau padarė tai, ką seniai turėjo padaryti (kol Skyrius nebuvo sužlugdytas); man sunkiai suvokiamas toks centrinių partijos institucijų negebėjimas iš karto atskirti pelus nuo grūdų,“ – galutinį tašką užklausoje raštu padėjo St. Mažrimas.

 

Vietoj pabaigos

Vis dėlto artėja Atkurtos Lietuvos šimtmetis. Labai gerai žinome, kad Lietuvą kūrė idealų kupini žmonės. Mes irgi ją kuriame siekdami idealo, ir kol juo gėrėsimės, kaip rašė V. Kudirka eilėraštyje „Labora“, tol, pasak V. Landsbergio, būsime gyvi, kūrybingi, geresni, dar ne visiški egoistai, dar neišsižadėję TĖVYNĖS.

1 Comment on Idealai svarbūs ir XXI amžiuje

  1. Chm…Trijulę nuskriaudė. Vyrai, atsipeikėkit! Gražiai rašot, bet visų neapgausit. Ne visi tokie kvaili esame, kad patikėtume. Žinome ir matome, kas ten pas jus vyksta. Moterys dirba, vyrai drumsčia orą. Neapkvailinsite visų. O kad, pagaliau, gerus ir didelius darbus daro moterys, ko nedarė eilę metų vyrai, tai jūsų pačių problema. Susimąstykit.

Komentuoti: Stasys Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*