Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 24 d. laikraščio „Širvis“ 21-ame šių metų numeryje.

Turiu jums, mielieji, prisipažinti, kad ir mano kantrybė nėra begalinė. Kad ir koksai būčiau kantrus ir supratingas, bet valdžios veiksmai tiesiog į neviltį varo, nervai visiškai nebelaiko. Ką jie sau galvoja?! Kad mane, žilo plauko sulaukusį, visada savo tvirtą nuomonę turėjusį (ir turintį!) asmenį dabar išmokys gyventi kitaip? Kad staiga vieną rytą prabudęs suprasiu, jog kefyrą gerti yra geriau nei alų? Nesąmonė ir absurdas, mielieji, kitaip to nepavadinsi. Prikurs, matote, įstatymo pataisų, o mes staiga visi blaivininkais tapsime? Nė velnio! Vėl reikės dokumentus rodyti? Ir parodysiu, ar aš turiu ką slėpti? Nufilmuos perkantį „bambalį“? Į sveikatą, gali net į „jutubą“ įdėti, lai visi mato – baisus čia daiktas? Saugumo priemonių imtis teks: reikia talpesnių kišenių, o gal ir nepermatomo maišelio, juk negalėsiu niekam rodyti ką nusipirkęs, kad kitų negundyčiau, atseit. Visa tai smulkmenos.

Yra ir blogesnių dalykų, čia jau nepakovosi plikomis rankomis. Sutrumpins pardavimo laiką, teks iš anksto „užsitarinti“ atsargų, kad paskui troškulys nekankintų. Per šventes neleis nei pirkti, nei vartoti – čia jau visiškas marazmas. Kokia šventė su kefyru šašlyką užsigerti? Juokas vienas. Jau tada geriau ir šašlykus uždrauskite. Ką gi, matyt, teks švenčių lankymą atidėti iki naujos valdžios atėjimo, kuri, esu įsitikinęs, tuoj tokius kvailus įstatymus atšauks ir gyvenimą grąžins į senas vėžes. Namie gerti, ačiū Dievui, dar neuždraudė, todėl teks taip ir daryti. Ir ką jūs man padarysit, a?

Taigi, savo problemas ašai vienaip ar kitaip išspręsiu ir troškulio nekęsiu. Bet, būdamas patriotas, mąstau vis apie miestelio gerovę. Kai ką sugalvojau ir prie valdovės rūmų langelio jau nunešiau. Dabar papasakosiu ir jums.

Pamaniau ašai, kad mūsų valdovė ne kartą yra sakiusi, kad mūsų miestelyje sava tvarka ir savi įstatymai galioja. Tai gal, sakau, ir tą „sveikuolizmo“ įstatymą mes galim interpretuoti savaip? Jei tiksliau – nevykdyti jo mūsų teritorijoje. Atvirkščiai – prekybą alkoholiu pailginti, geriausia – prekiauti visą parą. Tik pagalvokit, kaip atsigaus mūsų biudžetas! Kai pasklis gandai (o paskleisti juos sugebėsim ir be žiniasklaidos pagalbos), kad tik pas mus galima apsirūpinti „bambaliais“ ir kitais gerais dalykais, tai ne tik iš sostinės ar kaimyninių miestelių liaudis trauks, čia ir iš pajūrio klientų sulauksim. Kas tie pora – trejetas šimtų kilometrų, kai išgerti norisi, atlėks tikrai, garantuoju. Ypač vasarą, kai troškulys labiausiai kankina.

Savaime suprantama, kad pelnas nusėstų miestelyje, prekiauti turi valdovės įsteigtas prekybos centras, neatiduosim juk svetimiems savo išradingumu uždirbtų pinigėlių. Ir pastatą tinkamą turim – lyg pagal užsakymą. Uždarė prie marelių šarvojimo namus, stūkso dabar pastatas tarsi vaiduoklis užkaltais langais, pats tas gėrimų parduotuvei. Vėliau, žinoma, kai jau bus „subudavota bandelinė“, aišku, prekyba persikels ten. Bet dabar delsti negalima. Kol statybos nepradėtos, teks suktis iš padėties su esamais resursais, bus gerai ir taip. Net, sakyčiau, visai neblogai turėtų būti: nusipirkai butelaitį, ant marelių kranto prisėdai – gamta, tyras oras, ko daugiau bereikia. Galvelė apsisuks nuo gėrimo pertekliaus, galima į mareles murktelti, atsigaivinti ir toliau tęsti pasisėdėjimą. Pasaka! Tiesa, nekenktų parduotuvėje ir kokios užkandėlės turėti. Kažin ko nereikia, pakaks ir kokių nupigintų, pasibaigusio galiojimo gaminių, ne dėl maisto juk visas šis projektas kuriamas.

Pagalvokit, mielieji, kiek pagyvėjimo šis projektas įneš į miestelio gyvenimą. Vieni džiaugsis, kiti piktinsis ir skundus rašinės. Važiuos komisijos, prasidės teismai – užimtumas daugeliui įstaigų garantuotas. Ir grąžinti seną tvarką pareikalaus, gal ir į Seimą pasiaiškinti pakvies, nieko baisaus, juk ne pirmas kartas, atsimušdavot, valdove, lig šiolei, atsimušit ir dabar – viskas bus gerai. Ir žiniasklaida, ir purvasklaida irgi turės darbo, kol aprašys viską – bangos nerims iki pat naujų rinkimų. Bet visa tai nesvarbu, svarbiausia – pajamos, svarbiausia – biudžetas. O čia tikrai turėsim kuo pasidžiaugti.

Taigi, pabaigoje mano palinkėjimas valdovei: pirmyn! Interpretavote savaip ne vieną įstatymą, nesustokite ir šį kartą, viskas juk miestelio ir miestelėnų labui. Kuo didžiausios sėkmės visiems ir valdovei asmeniškai. O po savaitės bus kitos naujienos ir kiti projektai.

Jūsų Varpininkas – (ne)blaivybės propaguotojas ir šalininkas

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 24 d. laikraščio „Širvis“ 21-ame šių metų numeryje. Turiu jums, mielieji, prisipažinti, kad ir mano kantrybė nėra begalinė. Kad ir koksai būčiau kantrus ir supratingas, bet valdžios...