Pasidalink per Facebook!

– Gerbiamasis, kaip apibūdintumėte daiktą ar reiškinį, kuris yra, bet neveikia arba nenori veikti?

– Sugedusiu, neįgaliu, šlamštu, beviltišku ir t. t.

– Ar bandytumėte tokį daiktą sutaisyti?

– Tikriausiai. Jei daiktas brangus, būtinai. Na, jei dar garantinis, o jei koks kiniškas niekalas, vargu.

– O kam įsigijote šį daiktą?

– Kvailas klausimas, kad atliktų reikiamą darbą, veiksmą, kad palengvintų gyvenimą.

– Ar dar įsigytumėte tokį patį daiktą?

– Manau, kad ne, nors niekada nesakyk niekada. Kitą kartą galbūt būčiau atidesnis, labiau išstudijuočiau instrukciją, garantinio aptarnavimo sąlygas, pakeitimo galimybę.

– O jei šis daiktas, kurį nusipirkote, ar jums padovanojo negali būti nei pakeistas, nei išmestas, nei perdovanotas, tiesiog turi jį ir džiaukis, kokius ketverius metus? Jis kartais galbūt veikteltų, bet ne iš esmės. Lauktų sau tyliai ant lentynos, kol užsinorėtų dirbti. Iš esmės jo kaip ir nebūtų.

– Pala, kaip nebūtų, jei aš jį turiu. Tai kam man jį laikyti , jei jis neveiksnus ir vietą tik užima, net susinervinau. Ko čia pristojai su savo filosofiniais klausimais, kas būtų, jeigu būtų. Atgailėčiau vieną kartą ir išmesčiau lauk tokį trip…, oi atsiprašau, niekalą ir istorija su laiminga pabaiga. O darbus pats, savo rankomis nudirbčiau.

Tai improvizuotas interviu su pašnekovu, kurio nebuvo, apie daiktą, kurio neturėjom, bet… tas lemtingas bet… Grįžkime prie mūsų gyvenimo realijų.

 Visas rajonas turi tokį daiktą (apie kurį kalbėjome interviu pradžioje), nors daiktu to nepavadinsi, greičiau darinys, kuris neveikia, arba veikia taip, kad apčiuopiamos naudos iš to nelabai pavyksta išspausti. Kalbam apie mūsų Rajono tarybos opoziciją, kurią sudaro 8, žmonių išrinkti, nariai. Ne tiek svarbios jų politinės priklausomybės, anaiptol, svarbiausia čia yra jų veikimas, jų matomumas, jų garsus kalbėjimas apie pozicijos veiklą, priimamus sprendimus, planuojamus žingsnius. Kas gi kitas geriau nei opozicija turi žinoti ir informuoti visuomenę apie pozicijos kitą pusę, tos kurios mes nematome, kurios pozicija nenori rodyti, tarkim, tamsiąją. Daug gandų sklando ore, daug baimės ir nesupratimo – tiesa tai, ar ne. O opozicija tyliai tūno (na, gerai, kartais krebžteli) ir laukia… Laukia ko? Gal duos Dievas ir pati pozicija ką nors ne taip padarys, susikompromituos. O gal taip tyliai tūnoti pavyks visus ketverius metus ir prieš naujus savivaldos rinkimus, oplia iš už kampo, štai ir mes! Visus ketverius metus labai stengėmės, rūpinomės jumis, mieli rinkėjai. Nieko labai padaryti negalėjome, nes neturėjome daugumos Taryboje. Pažadam, kad jei už mus balsuosite ir mus išrinksite, bus viskas geriau, gyvensit sočiau ir taip toliau, toliau, toliau… Dėl gerokai nepagerėjusio, o gal ir atvirkščiai, pablogėjusio gyvenimo, bus kalta valdžioje buvusi pozicija, kuri priiminėjo netinkamus sprendimus, kažką apgavo, kažką nesavo priglaudė, kažkiek projektų duoklės, vadinamo „atkato“, pasiėmė ir pan. O ką jūs padarėte, brangieji? Ir tik nereikia įsižeisti, pykti ar burnoti. Ar ne laikas dabar viešinti abejotinus pozicijos priimamus sprendimus, ar ne jūsų užduotis aiškinti rinkėjams apie neteisėtus žingsnius, ar ne jūs turite susitikinėti su rajono gyventojais ir aiškinti, aiškinti, aiškinti??? Kaip tame anekdote: „ Susitinka dvi mokytojos ir pasakoja viena kitai apie savo mokinius. Viena sako: „Savo vaikams paaiškinu ir jie viską supranta“. O kita guodžiasi: „O mano – tikri kvailiai: aš aiškinu vieną kartą, o jie nesupranta. Aiškinu antrą – jie vis dar nesupranta, aiškinu trečią kartą – aš supratau, o jie nesuprato.“ Galbūt patiems pasidarys aiškesnės rajono žmonių problemos ir pamatysite kitokius jų sprendimo būdus?

Teko girdėti komentarų, kad koks čia tas laikraštis „Širvis“? Susirinko trys bobutės ir pasiskelbė žurnalistėmis, arba kitas, kad labai jau švelniai rašote. Kraujo, purvo norisi? Tikrai nebus, ne tuo adresu kreipiatės. Didžiausios kovos ir ginčai turi vykti Taryboje, komitetuose, kviečiant ir diskutuojant su gyventojais, bendruomenėmis. Baigėsi tas laikas, kai galima buvo tyliai, ramiai dirbti, o rezultatas vienaip ar kitaip būdavo gaunamas. Dabar reikia veiklos: intensyvios, energingos, šaltu protu apgalvotos. Jei opozicija tegali būti tik pūkuota ir balta, arba amžinai skriaudžiama, nemylima, negirdima auka, tai tikrai kaip tą daiktą, apie kurį pradžioje kalbėta, išmetei ir istorija baigta. O galbūt vertėtų užleisti savo vietą kitiems, esantiems žemiau sąraše, jei patys esate beviltiški?

Duokite savo nuveiktų darbų sąrašą, paskelbsime ir dar per petį patapšnosime. Juk Taryboje jau esate daugiau kaip 200 dienų?!

Inta Širvė

– Gerbiamasis, kaip apibūdintumėte daiktą ar reiškinį, kuris yra, bet neveikia arba nenori veikti? – Sugedusiu, neįgaliu, šlamštu, beviltišku ir t. t. – Ar bandytumėte tokį daiktą sutaisyti? – Tikriausiai....