Naujausios žinios

Ir vėl apie švietimo įstaigų pertvarką mūsų mieste: pliusai, minusai

Alytė Skeberienė, Tarybos narė

Tarybos narė A. Skeberienė

Artėjanti švietimo įstaigų pertvarka Širvintose aktuali didžiajai daliai širvintiškių. Ne tik vaikams, kurie dabar mokosi, ne tik jų tėvams, ne tik tiems, kurie dirba švietimo sistemoje, bet ir tiems, kurių dar tik būsimi vaikai ar anūkai lankys švietimo įstaigas. Aktuali ši tema ir man ne vien tik kaip Tarybos narei (mano pačios vaikai jau seniai užaugo ir jų tiesiogiai ši pertvarka nepalies). Šis klausimas svarbus man, nes ne tik savo jau augantiems anūkams noriu kokybiško ugdymo užtikrinimo Širvintose, bet ir visai jaunajai kartai, nes būtent ji ateityje stos prie valstybės, rajono valdymo vairo, būtent nuo jų priklausys ir mūsų gyvenimo kokybės užtikrinimas. Kokius pamatus dabar sukursim jiems, tokių rezultatų galėsim tikėtis iš jų ateityje.

Jau kurį laiką tai vienur, tai kitur kyla diskusijos šia tema. Yra šios pertvarkos palaikytojų, yra ir kritikų. Aš manau, kad vienos tiesos nėra. Bandysiu apžvelgti susidariusią situaciją įvairiais aspektais, nes jau kurį laiką diskutuoju su mokiniais gimnazistais, pedagogais, pedagoginio darbo vadybininkais, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvais tam, kad galėčiau susidaryti visapusiškesnę nuomonę ir, balsuodama per Tarybos posėdį, ja remtis. Kaip smagu, kad daugelis (tiek vienos, tiek kitos pusės palaikytojų) nebijo išreikšti savo nuomonės, bando atstovėti savo interesus. Argumentuota nuomonė, manau, labai svarbi priimant galutinį sprendimą, todėl turėtų būti išklausytos visos pusės, pasverti visi argumentai. O tam reikia diskusijos. Pabrėžiu – diskusijos, o ne nuleistų iš viršaus nurodymų. Šiuo atveju labai svarbi ir tėvų, ir vaikų, ir pedagogų nuomonė. Ir ją širvintiškiai ėmė reikšti vis drąsiau. Visuomenė bunda ir tai teikia vilčių, kad rajonas netaps 20-mečio Baltarusija. Nors aktyvesnio pedagogų dalyvavimo dar vis pasigendame. Domėdamasi šiuo klausimu, kalbėdama su suinteresuotomis pusėmis, pastebėjau, kad tarp pedagogų nemažai tokių, kurie vis dar bijo kalbėti, bijo išreikšti savo nuomonę. Ir tokiems patikėtas mūsų vaikų ugdymas? Juk pedagogas per amžius buvo tas šviesulys, į kurį lygiuodavosi, kuris buvo visų gerbiamas. O kokį valstybės pilietį išugdys tas, kuris savo pavyzdžiu rodo, kad renkasi prisitaikėliškumą, baimę, tylą „vardan ramybės“. Ar toks pedagogas išugdys demokratija grindžiamas vertybes mokiniui? Bet džiaugiuosi tais, su kuriais teko pabendrauti, su tais, kurie patys skambino arba neatsisakė išreikšti savo nuomonės. O jų buvo įvairių: ir pritariančių pertvarkai, ir dar keliančių ne vieną klausimą apie jos tikėtinus rezultatus.

Bet sugrįžkim ir panagrinėkim kelis šios pertvarkos aspektus.

Pradėkim nuo pačios pertvarkos fakto? Kodėl noras pertvarkai kilo taip spontaniškai? Kaip būtų tikrai demokratija grindžiančiose savo darbą įstaigose? Apie galimą pertvarką būtų pirmiausia diskutuojama su visuomene, su pedagogais, su mokiniais, tėvų bendruomene, išgrynintos jos galimos stipriosios pusės ir grėsmės. Pabrėžiu – diskutuojama, o nenuleidžiamas sprendimas iš viršaus ir supažindinama su faktu. Būtų aiškinama, kokiu tikslu, ko siekiama šia pertvarka. Galit paprieštarauti, kad buvo surengti keli nuotoliniai susitikimai su tėvų bendruomene, su gimnazistais. Tik ar ten girdėjot diskusijas? Ar ten Jūs buvot kviečiami teikti pasiūlymus, ar buvo atsižvelgta į Jūsų išsakytas pastabas? Šie susitikimai organizuojami dėl varnelės. Ir tai akivaizdu, nes apie juos suinteresuota bendruomenė kartais buvo informuojama tik prieš kelias valandas, o ir dalyvių skaičius ribojamas. Ne visi norintys ten patekti turėjo galimybę. O ir patekus tikrai negali garantuoti, kad į tavo užduotą klausimą bus atsakyta, o ne kaip visada, bandoma nukreipti pokalbį kita, labiau priimtinesne linkme. Ir kodėl visuomenė nėra supažindinta su darbo grupės, rengiančios Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2021–2025 metų tinklo pertvarkos planą, veikla? Kokius pasiūlymus jie nagrinėja, kokia yra pačių mokymo įstaigų pozicija? O juk tik diskusijos metu gali būti priimti geriausi sprendimai, nes jie būtų išnagrinėti ir pateikti visų suinteresuotų pusių. O gal mūsų rajone jau įprasta, kad darbų imamasi kažkam susapnavus ir ryte nubudus, paskaičiavus galimus pinigų srautus ir jų įsisavinimo galimybes?

Kalbantis tiek su pedagogais, tiek su tėvais (nesvarbu, kurią pusę atstovaujančiais), daugelio nuomonė buvo ta, kad prie ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos galima buvo pereiti laipsniškai, duodant laiko pasiruošti ir pačioms mokykloms per pereinamąjį laikotarpį planuoti patį sujungimo procesą ir paruošti tam mokyklų erdves. O didžiausia problema jie įvardina tai, kad atvirai, aiškiai ir sąžiningai nėra įvardijama, kodėl tokia staigi pertvarka yra reikalinga, kokius teigiamus pokyčius ir kokius rezultatus ją įgyvendinę pasieksime.

Norint atsakyti į tuos klausimus, būtinai reikia aptarti visus pliusus ir minusus, su kuriais šiuo metu susiduria švietimo įstaigos ir jose ugdomi vaikai.

APIE DARŽELIUS

Taip, trūksta vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams. Gal ne tiek, kiek oficialiai pateikia vietinė valdžia, nes vaikų, pageidaujančių vietos darželyje, sąrašas sutrumpėja kitais metais į mokyklą iškeliaujančių vaikų sąskaita. Ir taip ratu ratu. Bet ir tam likusiam skaičiui tikrai reikia vietų. Ir apie tai kalba jaunos šeimos. Tačiau kaip siūloma spręsti šią problemą? Iškeliant darželį iš vieno pastato, kuris, beje, remontuojamas taikant priešmokyklinio ugdymo vaikų poreikiams atitinkančius reikalavimus. Niekaip nesuprantu, jei valdžia apie planuojamą reformą mąstė jau seniai (tokia informacija sklinda iš nuotolinių susitikimų organizatorių lūpų), tai kodėl buvo imtasi darželio remonto. Kuriam tikslui leidžiami biudžeto pinigai, jei neketinama šio pastato eksploatuoti kaip darželio? Kam remontuojamas šitas pastatas? Į klausimą, ką šiame pastate planuojama įkurti, kam jis bus pritaikytas, nebuvo atsakyta nei Tarybos nariams komitetų posėdžio metu, nei tėvams nuotolinio susirinkimo metu. Visiška tyla kelia įtarimus, kad gal ši pertvarka tokia skubota būtent todėl, kad kažkam prireikė šio centre esančio ir naujai remontuojamo pastato? Darželį lankančių vaikų tėvų nuomone, dabartinio darželio geografinė padėtis mieste jiems labai patogi, jie džiaugiasi, kad vaikai lanko šį darželį, daug vilčių teikė jo remontas.

APIE PRADINĘ MOKYKLĄ

Didžiausia rajone pagal mokinių skaičių yra Širvintų pradinė mokykla. Nuo 2020 m. mokykloje mokosi 374 mokiniai, iš jų 39 priešmokyklinio amžiaus vaikai, laisvų vietų – 50. Internete surasti duomenys tik patvirtina, kad vaikų skaičius kinta (plius minus 10 mokinių). Gal prieš 10 metų šioje mokykloje buvo 5 klasių komplektai (5-ios pirmokų, 5-ios antrokų ir t. t. klasės). Dabar yra tik po 4 komplektus. Vietos mokykloje pakanka. Todėl apie patogumą mokiniams gerai pagalvota. Daugiausia teko bendrauti su šioje mokykloje besimokančių vaikų tėvais. Jie sakėsi esantys patenkinti, kad viename aukšte mokosi to paties amžiaus vaikai, kad kiekvienas aukštas turi savo rūbinę, laisvuose kabinetuose įrengtos 2 informatikos klasės. Mokyklos teritorija aptverta, tad vaikų saugumu tikrai pasirūpinta. O ir vieta edukacijai lauke puikiai įrengta. Žinoma, yra ir minusų. Mokyklos valgykla kiek ankštoka visiems vaikams, bet ir čia rasta išeitis – paskirstytas laikas, tad stumdytis vaikams tikrai netenka. Yra dar ir kitų spręstinų problemų. Viena iš jų – nėra aktų salės. Bet ir čia rastas sprendimas – renginiams naudojami platūs mokyklos koridoriai. Va ką dar tikrai reikėtų spręsti, tai kondicionavimo sistemos įrengimą, nes vasarą ypač pietinėje pusėje esančiose klasėse labai karšta. Panagrinėkime, su kokiomis problemomis susidurtų ši mokykla, jei būtų perkelta į Progimnazijos ar į Gimnazijos patalpas. Jei būtų nuspręsta keltis į Gimnazijos pastatą, tikriausiai dalį patalpų tektų atiduoti Meno mokyklai. Tėvai taip pat būgštauja, kaip būtų išspręstas vaikų saugumo klausimas? Juk teritorija neaptverta, mokykla arti judrių gatvių. Bet pliusų taip pat yra. Mokykloje erdvi sporto salė, kas tikrai reikalinga sporto pasiekimais garsėjančiai mokyklai. Erdvioje valgykloje tilptų visi vaikai vienu kartu. O ir Meno mokykla pradinukams būtų pašonėje, nereikėtų tėvelių pagalbos ją pasiekti.

Jei tektų keltis į Progimnazijos pastatą, tai kartu ten pat buvo planuojama perkelti ir Meno mokyklą. Žinoma, kad patogu vaikams, kai abi mokyklos po vienu stogu. Tačiau tėvai būgštauja, jog žinant, kad priešmokyklinukai dar miega pietų miego, reikėtų spręsti klausimą, kaip įrengti klases taip, kad vaikų poilsio metu jiems netrukdytų muzikos besimokantys mokiniai. Pradinukų tėvai atkreipia dėmesį, kad šiai mokyklai reikia remonto, mokyklos teritorija neaptverta, pradinukams nesaugi. Reikėtų spręsti ir vaikų pavėžėjimo klausimą, nes, pavyzdžiui, vaikams iš Kabaldos kaimo į mokyklą jau tektų eiti daugiau nei 3 km.

APIE PROGIMNAZIJĄ

Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje vietos vaikams tikrai užtenka. Čia mokosi 333 mokiniai ir dar galėtų tilpti 57. Tėvai patenkinti tuo, kad mokykla yra toliau nuo prekybos centrų, tad mažiau kyla pagunda vaikams pertraukas leisti parduotuvėje. Apie valgyklą ir jos darbuotojus, gaminamo maisto kokybę taip pat tik geri atsiliepimai. Progimnazijos teritorijoje šiuo metu vyksta stadiono atnaujinimo darbai, rūpinamasi ir gražiai tvarkoma aplinka. Tačiau mokykla jau seniai nematė remonto. Kiek teko girdėti, kad kai kurie mokyklos pedagogai buvo nepatenkinti sprendimu progimnaziją perkelti į gimnazijos patalpas. Ar tai būtų sudarę nepatogumus tik pedagogams? Ar jie būgštavo tik dėl pamokų krūvio? Vieni tėvai pritartų, jei čia kartu mokytųsi ir gimnazijos, ir progimnazijos mokiniai. Kitų tėvų nuomone, progimnazistams vieniems čia saugiau, būnant tarp savo amžiaus vaikų mažesnė patyčių galimybė. Tėvai būgštauja, kad, sukėlus čia abiejų mokyklų mokinius, sumažės bendrų erdvių plotas, kas gali neigiamai atsiliepti į vaikų laisvo nuo pamokų laiko leidimą, pamokų ruošimą laukiant mokyklinio autobuso.

APIE GIMNAZIJĄ

Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje vietos mokiniams taip pat užtenka. Čia dabar mokosi 324 mokiniai, o galėtų talpinti 390. Gimnazija gali didžiuotis dalimi suremontuotų patalpų. Remontas čia vyksta ir dabar. Žinoma ir čia dar reikia įdėti daug darbo. Gimnazistai tikrai džiaugtųsi įrengta gamtos mokslų laboratorija, suremontuotu trečiu ir ketvirtu mokyklos aukštu. Juos tenkina ir nemaža automobilių stovėjimo aikštelė. Juk ne paslaptis, kad vairuojančių mokinių tikrai šiais laikais nemažai. O pastatyti patogiai automobilį progimnazijos teritorijoje nebūtų galimybių. Bet, mano nuomone, tai tikrai ne pati svarbiausia problema. Gimnazistai džiaugiasi naujai atgijusia sporto sale, aktų salė praturtėjo ir nauja aparatūra. O kur dar įrengti modernūs kabinetai ir puikioji biblioteka, kur „langų“ metu galima produktyviai leisti laiką. O jei gimnazija būtų perkelta į progimnazijos pastatą? Kai kurie tėvai tikrai palaiko tą nuomonę, kad vaikams bus geriau, jei jie kas 4 metus nebus keliami vis į naujas patalpas, kad nereikės vaikams vėl ir vėl pratintis prie naujos aplinkos, naujų mokytojų. Nuomonę apie tai išreiškė ir ne vienas gimnazistas ir tai labai džiugina. Auga drąsi karta, nebijanti išsakyti savo pozicijos. O jų nuomonė tokia: persikėlę į šį pastatą, jie netenka galimybės naudotis naująja gimnazijos aktų sale su modernia aparatūra, kurios taip seniai laukė. O ir suremontuota sporto sale pagal dabar teikiamus pasiūlymus būtų sunku pasinaudoti. Kaip Jūs sau įsivaizduojat teiginį, kad ta salė jiems neuždaryta, jie galės ja naudotis? Tai iš progimnazijos pastato pertraukos metu visi dums į gimnazijos pastatą, į fizinio lavinimo pamokas, o paskui visi sušilę dar turės suspėti vėl grįžti į kitas pamokas, į progimnazijos pastatą? Jei viename pastate tilptų progimnazijos ir gimnazijos mokiniai, kaip išspręsti salės užimtumo fizinio lavinimo pamokoms problemą? Juk salės neguminės. Kiek vienu metu jose galėtų sportuoti vaikų, ar būtų užtikrinti ploto pagal higienos normas tenkančio vienam mokiniui reikalavimai? Aš kažkaip nelabai įsivaizduoju tokio ugdymo kokybės pagerinimo.

AR PROBLEMA DĖL MOKYMOSI TĘSTINUMO?

Tikrai nesakau, kad pertvarkų nereikia. Tvirtinu, kad reikia daryti viską, kad mūsų vaikams ar anūkams tiek ikimokyklinis, priešmokyklinis, tiek ir bendrasis ugdymas būtų suteiktas kokybiškas, sudaryti tokias sąlygas, kad vaikai būtų patys suinteresuoti mokytis ir siekti geresnių rezultatų. O kaip tai pasiekti? Nemanau, kad rezultatą pasieksime tik suvarydami vaikus mokytis į vieną pastatą, „pas vieną mokytoją“ nuo 5 iki 12 klasės. Jei čia slypėtų problema, tai gal visai neturėtume šimtukininkų, juk jie dabar nesimoko pas vieną mokytoją visus tuos 8-erius metus. Ir jei visa problema dėl mokytojo kompetencijos, tai kodėl tik vieną ar du šimtukininkus arba olimpiadų prizininkus išugdo tas pats mokytojas. Juk visus tos klasės mokinius pedagogas mokė tik tuos 4 metus. Kodėl iš visų jų tik vieną pavyko „kokybiškai išugdyti“? Nesakau, kad jei mokinius visus tuos 8 metus mokys tas pats dalyko mokytojas, tai rezultatai bus prastesni. Tikrai ne. Čia matau daugiau pliusų. Mokiniui nereikia kas 4 metus pratintis prie naujo mokytojo, naujos aplinkos. O ir kaip sakė patys pedagogai, būdami 8 klasėje jau po naujųjų metų mokiniai vis mažiau dėmesio skiria mokymuisi, mažiau susikoncentruoja, nes „ai, vis vien tuoj eisim į kitą mokyklą“. Taigi, jų suinteresuotumas mažėja.

O GAL IR VĖL PINIGAI?

Manau, kad ne ugdymo kokybės gerinimas, kuris taip vis akcentuojamas ir kuriuo vis bandoma užliūliuoti tėvų ir visuomenės budrumą, yra šios pertvarkos esmė. Manau, kad didžiausias rūpestis yra švietimo finansinis klausimas. Šiuo metu kai kurioms pozicijoms trūksta mokymo lėšų, o jų trūkumą tenka dengti iš Savivaldybės biudžeto. O šitam tikslui juk gaila atiduoti lėšas. Todėl ir tikimasi, kad „tik sumažinus švietimo pastatų skaičių, sutaupytas lėšas Savivaldybė galėtų skirti švietimo pastatų būklei gerinti, mokymosi aplinkai gerinti, vaikų fizinį ir psichologinį saugumą garantuojančioms programoms įgyvendinti“. Tai kaip čia išeina? Randam lėšų prašmatnioms šventėms, fejerverkams, koncertams, randam reklaminiams filmukams ar lankstinukams, negaila lėšų reprezentacinėms reikmėms. O va švietimui pinigų gaila?

Analizuojant jau ne kartą spaudoje pateiktas įvairias lenteles, galim daryti išvadą, kad mokinių ir toliau mažės, o pagal Savivaldybės pateiktą informaciją, kaimo vietovėse „…ne visi mokiniai gauna kokybišką ugdymą, kadangi dėl finansinių priežasčių dalyje mokyklų mokiniams siūlomas siauresnis ugdymo turinys, neužtikrinamas laisvas ugdymo programų pasirinkimas, yra jungtinės klasės“. Tai gal užtikrinant visiems vienodą ugdymo kokybę, vertėtų pagalvoti, kaip racionaliai organizuoti mokinių pavėžėjimą iš atokesnių kaimų, kad netektų jiems mokytis jungtinėse klasėse, kad mokiniai mokymąsi tęstų didesnėse, geriau mokymo priemonėmis aprūpintose mokyklose, daugiau privalomųjų dalykų pamokų vestų specialistai, kad būtų užtikrinta galimybė dalyvauti neformalaus švietimo veikloje? Gal taip motyvuosime tuos mokinius? Kodėl taupant lėšas, norima sumažinti švietimo pastatų skaičių būtent mieste? Ir vėl iškyla ne kartą tėvų pateiktas klausimas: gal kažkam prireikė pastato mieste?

PASIŪLYMAI

Tai kokius variantus turime, kokius pasiūlymus verta apsvarstyti? Su Administracijos teikiamais pasiūlymais, tikiu, kad jau esate susipažinę. O kokia mūsų, visuomenės nuomonė?

Vienas iš nuskambėjusių pasiūlymų – visas darželiuose esančias priešmokyklines grupes sukelti į pradinę mokyklą. Pradinėje mokykloje priešmokyklinėse grupėse dabar yra 39 vaikai. Dar 44 vaikai lanko lopšelio-darželio „Boružėlė“ priešmokyklines grupes. Tad pradinėje mokykloje vietų ir jiems tikrai užtektų. Tikiu, kad būnant vienoje vietoje tikrai lengviau būtų galima užtikrinti jiems ugdymo kokybę, juk, būnant visiems kartu tame pačiame pastate, galima būtų ne tik renginius rengti, bet ir pratinti prie mokyklos reikalavimų, darbotvarkės, lengviau vyktų socializacija. Priėmus tokį sprendimą, ir darželiuose atsirastų vietos darželinukams. O ir merės priešrinkiminio pažado tesėjimo– priestato prie darželio – mažamečių tėvai labai laukia. Tada jau galėtų visos atvykstančios jaunos šeimos, kurių taip vis laukiam nesulaukiam, apsigyventų Širvintose. Ir tada jau nemeluojant gal pavyktų padidinti rajono gyventojų skaičių. O dabar, kai reikia, teigiama, kad jis didėja, kad čia vis daugiau kuriasi jaunų šeimų, o kai nereikia, tvirtinama, kad gyventojų, o ir mokinių, skaičius mažėja, susiduriame su demografine problema. O gal gražus priestato piešinukas storame pažadų žurnale buvo tik dar vienas rinkiminis triukas balsams gauti?
Kitas pasiūlymas dėl mokyklų. Siūloma mokyklas sujungti į vieną juridinį vienetą, tačiau vaikus palikti toliau mokytis tuose pačiuose pastatuose. Visą dėmesį kreipti į valdymo aparato optimizavimą. Čia konkretesnius pasiūlymus ir skaičius viešai teikė gimnazijos taryba. Ir vėl pasigedau viešų komisijos pasiūlymų, konkrečių skaičių ir vizijų. Parodykite mums juodu ant balto, kaip, kiek ir kuriose srityse bus sutaupyta, kur tie sutaupyti pinigai konkrečiai nukeliaus.

UGDYMO KOKYBĖ

Ugdymo kokybės gerinimą, manau, užtikrinti padėtų ne mokyklų perkėlimas iš vieno pastato į kitą, ne vaikų pririšimas prie vieno mokytojo. Juk Savivaldybės mokyklų mokytojų kvalifikacinės kategorijos yra aukštos. Tačiau mokinių pažangumui tai neatsiliepia. Tai gal ne čia yra ugdymo kokybės neužtikrinimo problema? Gal investicijos į modernias ugdymo priemones, veiksmingas ugdymo kokybei skirtų lėšų panaudojimas, mokymo materialinių išteklių gerinimas, mokymo bazės tobulinimas, pamokų tvarkaraščio sudarymas (kuo mažiau langų), mokinių motyvacijos skatinimas padėtų pasiekti geresnio mokinių pažangumo. Gal ne pedagogų surinkti popieriniai įrodymai apie keliamą kvalifikaciją, o jų finansinio skatinimo už pasiektus mokinių rezultatus sistema padėtų ugdymo kokybės užtikrinimui. Bet čia jau visos švietimo sistemos reikalai.

Ir pabaigai. Pokalbis su viena mokytoja paliko labai šviesų įspūdį. Ji pasakė, kad labai myli savo darbą ir vaikus, todėl eitų paskui juos į bet kurį pastatą. Tikiu, kad ir vaikai eitų paskui tokią mokytoją.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*