Iš dulkių į dulkes
„Buvo naktys švento Jono…“ vis dar galvoje ūžia. Oi jau tos šventės ir dar tokios ilgos, galima persišvęsti. Gerai, kad bent jau kokios naujienos tas šventes praskiedžia, nes, mintiju ašai, mielieji mano, taip ilgėliau užsišventus, ką nors ir pražiopsotume.
Štai anądien susitikau savo bičiulį, kuris žmona skundėsi ir apie sporto aikšteles porino, taigi vėl su naujienomis. Nagi, pasirodo, jo krašto gatves mūsų valdovė skaidriausioji žadėjo paasfaltuoti, sako, užtenka žmonėms dulkėse gyventi, sako, tegu ir jie gyvenimu pasidžiaugia. „Jei valdovė pasakė, vadinasi beveik, kad ir padarė. Jos žodis auksu grįstas ir dar lauro lapu pridengtas. Kas bedrįs suabejoti? Sąžinės turėkite, jau tiek metų ji gerina mūsų gyvenimą, negi nesijaučia?“ Taip, mintiju sau, su valdove nepasiginčysi, jei jau lapas be josios žinios nuo medžio nekrenta, tai ar kas suabejos josios gerąja naujiena varguoliams. Štai pasakė, kad bus tiltas per marias – fokus marokus ir tiltas nutiestas. Tiesa, nepasakė, kada jis bus baigtas, bet čia jau, kaip sakoma, kitas klausimas. Apie baseiną tarė žodį – ir tasai atsirado. Tiesa, vėl ten kažkas su kanalizacija ryškiai ne taip, kad vanduo vis nuteka ne į baseiną o iš jo, nes niekaip neprisipildo, bet tai irgi ne valdovės skaidriausiosios pažado dalis. Va griūvanti estrada, kad ir kaip stengėsi piktieji pavyduoliai, tvarkoma ir galbūt net miesto šventė joje įvyks, o jei ne – turim puikų stadioną, kurį net Nyderlandų ambasadorė įvertino, tad mūsų apgriuvusioje (KOL KAS) karalystėje bus kur šventes organizuoti. Žinoma, valdovė tikisi, kad nebus bereikalingų skundų, kad žmonės bus geranoriški ir supratingi, o ar kitaip mūsuose yra? Juk, kaip sakoma, šunes loja, o karavanas eina. Tai jei keli ir atsiras dantuotieji, reikalo esmės jie nepakeis. Bus tenai kelias asfaltuotas, bus. Gal ne iki naujųjų, gal kiek vėlėliau, na iki Velykų, bet bus. Patarimas mano vietiniams būtų toks, nežiopsokite ir pasinaudokite puikia galimybe išsiasfaltuoti ir įvažiavimus į savo kiemus, jau vienos karalystės pusės gyventojai tuo puikiai pasinaudojo: visų lojaliųjų ir nuosaikiųjų valdovei šunkeliukai buvo sutvarkyti. Taigi, mielieji mano, nesnauskite, pulkite į padalkas skaidriausiajai, prisiekite ištikimybe ir amžinu nuolankumu ir bus jūsų kiemas gražus, it stiklas lygus. O svarbiausia, kad visi pavyduoliai užčiaups savo srėbtuves, nes drąsiai galėsite pasakyti, kad tai užtarnautas jūsų atlygis nuo valdovės. Visi bus patenkinti: ir jūs su šviežiu asfaltu, ir valdovė už savo ištikimus varguolius, ir ašai, kad mano patarimo paklausėte.
Netuščiai aš čia postringauju. Šit, kaimynėlis buvo šakų krūvelę sukaupęs nuo pavasario, vis nedrįsdavo sukūrenti, sakosi, gamtos apsaugos bijosi, už oro taršą premiją gausiąs, o ašai jajam ir sakau: „O tu Joninių išvakarių sulauk ir pakurk.“ Suliepsnos Joninių laužas ir tavo visos šakelės kartu jame. Galėsi visiems girtis, kaip šventei Jonines ir net laužą kūrenai. Ir ką manote, po Joninių iš kaimynėlio sulaukiau dovanų už gerą patarimą. Toliau tęsim šias trumpiausios nakties iškilmes. Juk negaila ir nesunku žmogui padėti, atsilygina karts nuo karto, geru žodžiu paminėti.
Labai tikiuosi, kad ir valdovė mano patarimais naudojasi ir kad Jonines su savo antrąja puse šauniai atšventė ir paparčio žiedelį kur nors nuraškė. Tiesa, jei mano Pranciška nemeluoja ir nieko nepainioja, tai buvo valdovės skaidriausiosios gimtadienis, tik manęs tenai nebuvo. Vienok, atgarsius vis tiek atpūs vėjas, o aš savo ruožtu linkiu jajai, visų mūsų valdovei, ir toliau mus taip mylėti, taip rūpestingai ir motiniškai globoti bei rūpintis, taip atsakingai žadėti ir traukti savo varguolius iš dulkių, kad tų varguolių netrūktų ir kam padėti būtų. Nes jei ne mums, tai kam daugiau bus reikalinga valdovė skaidriausioji? O ir kas būsim be josios mes? Žodžiu, atitiko kirvis kotą ir taškas. Ji mums, o mes jai.
Joniniški linkėjimai nuo Varpininko
Parašykite komentarą