Laisvės keliui ruošėmės jau prieš kelias dienas. Mūsų šeima gausi, o dalyvauti Baltarusijos žmonių palaikymo akcijoje norėjo visi iki vieno, taigi visiems teko parūpinti baltus drabužius, o paskutinėmis valandomis dar nuskubėjau į turgų įsigyti baltų kardelių. Pagal Laisvės TV atsiųstą instrukciją mūsų sektorius I. Kelio daugiau nei valanda, tai nusprendėme iš namų išvykti pusę penkių. Manėm, spėsim ir laukti dar reikės. Deja, apsirikome. Jau prie viešbučio „Holiday Inn“ atsirėmėme į automobilių spūstį, kuri mus lydėjo iki pat renginio pradžios. Rodės, visa Lietuva vyksta į Laisvės kelio akciją. Likus trim minutėms iki rankų susikabinimo, teko stoti nenuvykus iki nurodytos vietos ir sudalyvauti ne mums priskirtame C sektoriuje. Nešini baltais kardeliais, simbolizuojančiais laisvę, stojom į gyvą grandinę. Apsidairiusi pastebėjau, kad kimbamės rankomis su virtuvės šefu Gian Luca Demarco ir jo šeima. Kartu iš visos širdies traukėme Lietuvos himną, o vėliau klausėmės Baltarusijos laisvės himno.

Lydėjo pakili nuotaika, nuostabūs jausmai, kad esame 32 kilometrus besitęsiančios – nuo Katedros aikštės Vilniuje iki pasienyje su Baltarusija esančio Medininkų memorialo – gyvos grandinės dalis. Akcijos pabaiga buvo numatyta 19.06 val. Bet niekas neskubėjo skirstytis į namus. Grandinėje stovintys plojo, skandavo Baltarusiją palaikančius šūkius, mosavo kaimyninės bei mūsų šalies vėliavomis. Įvykis istorinis, neeilinis, kuris liks atmintyje mums ir mūsų vaikams lygiai taip pat, kaip liko atmintyje 1989 metais vykęs Baltijos kelias.

Laisvės keliui ruošėmės jau prieš kelias dienas. Mūsų šeima gausi, o dalyvauti Baltarusijos žmonių palaikymo akcijoje norėjo visi iki vieno, taigi visiems teko parūpinti baltus drabužius, o paskutinėmis valandomis dar...