Istorijos ratas
Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 6 d. laikraščio „Širvis“ 35-ame šių metų numeryje.
Nusprendžiau ašai, mielieji mano, pakeliauti po mūsų kaimelius ir bažnytkaimius, pažiūrėti, kaipgi tenai žmonės begyvena, patikrinti, ar tvirtai laikosi naujos asfalto dangos, ar klesti žemės ūkis. Visko mačiau, mielieji, visko. Daug naujų kelių, bet dar daugiau duobėtų… Daug javų laukų, bet dar daugiau piktžolynų… Daug veiklių bendruomenių, bet dar daugiau apmirusių… Gyvenimas, pasirodo, margas it genys ir nieko čia naujo tuo nepasakysi. Labai įdomu buvo valdovės pažadų tikrumu įsitikinti, ar tikrai jinai bibliotekas, kultūros namus ir mokyklėles uždaro, kaip valdymo pradžioje buvo žadėjusi. Turiu pasakyti, kad pažadus valdovė skaidriausioji šventai stengiasi vykdyti, to iš jos neatimsi. Jei pasakė, kad saviems darbo visada atsiras, tai ir atsiranda. Jei pažadėjo, kad priešiškų klanų atstovus išvys šunų lodyti, tai ir išvijo. Jei ne teismai, kurie josios valdymo stiliaus nepripažino, tai ir šiandien anie blaškytųsi be tikslo ir duonos kąsnio. Ašai manyčiau, kad laikas teismus vietinių valdovų malonei priskirti, iškart taps lengviau runkelyną valdyti. Bet neužbėkim taip toli į priekį, visoms naujovėms reikia laiko, teismų atstovai lengvai nepasiduos ir nepriklausomybės neatiduos. Teks valdovei mūsų dar ilgai kęsti jų pagalių kišimo į valdymo ratus politiką. Bet lašas po lašo ir akmenį pratašo, bus ir valdovės rūmuose šventė.
Bet nenukrypkim į šoną. Laikas pakalbėti apie tuos kaimo kultūros židinius ir jų uždarymą arba neuždarymą. Apžiūrėjau, patikrinau ir turiu pasakyti, kad kartais tie visokie skundikai per daug prišneka. Pamanykit tik, uždarė gal po trejetą–ketvertą bibliotekų, mokyklų ir Kultūros centro filialų. Užtat kiek jų dar liko – užteks visiems. Šiandieną visi motorizuoti, nesunku pavažiuoti į gretimą kaimą ar net ir patį miestelį pasiekti. Žinau keletą entuziastų, kurie į kaimyninį miestelį ar net į pačią sostinę pramogauti nuvažiuoja ir nedejuoja. Jei gali jie, tai gali ir visi kiti, tereikia gero noro. Nuo senų senovės kaimiečiai buvo užgrūdinti sunkumų, tai kodėl dabar reikėtų jiems gyvenimą palengvinti? Kas labai nori, tai ir be patalpų sugalvoja pramogų. Štai pernykštę vasarą viename bažnytkaimyje buvo sumąstyta prieš šimtą metų vykusį vaidinimą pakartoti. Tada tokie renginiai vykdavo klojimuose. Klojimo tinkamo nerado, tad lauke po jovarais liaudis susibūrė ir iš širdies pasilinksmino. Matyt, valdovė apie tai išgirdo, nusprendė, kad jiems viskas gerai su kultūra, tai šiemet dar ir mokyklą uždarė. Gal, sakau, ir vaikučiams po jovarais teks rinktis ir daraktorių kokį kviestis, kad rašto pamokytų? O mokyklos pastatas gal kaip vaiduoklis koks liks stūksoti, kaip jau stūkso didingas dvaras kitame kaime, likęs tuščias po bibliotekos ir mokyklos uždarymo bei kultūros centriuko iškraustymo? Belieka tikėtis, kad tame bažnytkaimyje žmogeliai ramūs gyvena ir nepuls langų daužyti, kaip jau yra kitur įvykę. Ne visi, pasirodo, įvertina valdovės užmačias ir pritaria joms, niekadėjai anokie.
Taigi, mielieji, įsitikinau, kad kultūros židinių uždarymo politika veikia sėkmingai pagal iš anksto parengtą planą. Bet neseniai pasiekė mane keisti gandai. Vienas tarybos narys, arti valdovės per posėdžius sėdintis, pašnibždėjo, net ir pats nustebęs, kad nūnai valdovė keičia savo nuomonę ir sakosi viską padarysianti, kad kiekvienas kaimelis ir bažnytkaimis nors vieną kuklų kultūros židinuką turėtų: mokyklą, biblioteką ar kokią kultūros įstaigėlę. Tai kaip čia dabar išeina? Vadinasi, skaidriausioji valdovė keičia savo nuomonę ir nuo uždarymo pereina prie atidarymo? Ar tuose vietovėse, kur uždarė absoliučiai viską, dabar ims ir ką nors vėlei atidarys? Pati sau prieštaraudama? Netikiu, nors užmušk. Ne valdovės būdui tokius viražus daryti, patys suprantate. Kita vertus, seniai sakoma, kad istorijos ratas sukasi nepaliaudamas, kas šiandien nereikalinga, be to rytoj gyvenimo nebeįsivaizduosime. Gal ir valdovė numatė, kad be kultūros toli nenueisim ir kadencijos viduryje tą ratą pasuko? Po savaitės pamatysim, ar šie gandai nėra iš piršto laužti. Iki pasimatymo, mielieji.
Jūsų Varpininkas – istorijos rato krumpliaratis
Parašykite komentarą