Istorinis įvykis Širvintų dekanato šeimos centre
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų lapkričio 30 d. laikraščio „Širvis“ 46-ame numeryje.
Minėti Negimusio kūdikio dieną Lietuvoje vis dar nėra įprasta ir populiaru. Ir mums, Širvintų dekanato šeimos centro savanoriams, ši diena tapo iššūkiu, kai nusprendėme ją paminėti važiuodami į Kryžių kalną ir šią kelionę įprasminti pastatydami kryžių. Nuspręsti buvo lengva, o širdy kirbėjo nerimas, ar pavyks. Ir vis dėlto pavyko!
Šeimos centro savanoris Andrius Kanaporys sutiko pagaminti kryžių. Nuoširdžiai jam esame dėkingi už atsakingai ir kruopščiai įvykdytą pažadą. Savanorės Neringa, Kristina, Inga, Laura kvietė žmones į kelionę. Kad ir kaip būtų keista, bet norinčių netrūko. Iš pradžių galvojome, kad reiks priekabos. Žinoma, pakitęs oras, greitai pakoregavo situaciją ir lapkričio 26 d. Širvintų dekano kun. Leono Klimo palaiminti į kelionę išvyko 48 piligrimai. Mus lydėjo Širvintų parapijos vikaras kun. Povilas Slaminis. Kaip sako senoliai, kur kunigas, ten ir Dievas. Jo globa mus lydėjo visą kelionę. Patys tokios kelionės nebūtume suorganizavę. Žinojome, kad vyksime į Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, tačiau nebuvome tikri, ar ji bus atrakinta. Vos tik atvykome prie Šeduvos bažnyčios, mus pasitiko zakristijonas, o vėliau prisijungė ir pats klebonas. Nuostabu! Gera pradžia – pusė darbo. Apžiūrint bažnyčią ir beklausant pasakojimo apie ją, labiausia nustebino tai, kad šioje bažnyčioje ketverius metus pal. kun. Teofilis Matulionis ne šv. Mišias aukojo, o pasauliečių klauptuose meldėsi. Sovietmečiu jam buvo uždrausta atlikti dvasininko pareigas. Išlydėti Šeduvos dvasininko, patraukėme į Šeduvos malūną, kur skanavome kavinės pagamintų pietų. Daugelį piligrimų sužavėjo malūno estetinė ir kūrybinga aplinka.
Pagaliau esame šalia Kryžių kalno įsikūrusiame vienuolyne, kur kun. Povilas Slaminis aukojo šv. Mišias. Po jų nešėme kryžių į Kryžių kalną. Nors oras nebuvo malonus, tačiau suprantame, kad ir dangus verkė dėl negimusių kūdikių. Drauge suradome vietą kryžiui šalia Kulpės upelio ir užsieniečių statytų kryžių. Pasak vieno piligrimo, pasijuto lyg būtų sudalyvavęs istoriniame ir šventame įvykyje. Džiaugiamės, kad piligrimai išgyveno šį jausmą. Juk ne kiekvieną dieną statome kryžius, o ir intencija gana neįprasta.
Pasimeldę prie pastatyto kryžiaus, apžiūrėję Kryžių kalną išvykome pasigrožėti Šiauliais. Vieni lankėsi Angelo muziejuje ir pasigamino sau Angelą Sargą, o kiti smalsavo Šokolado muziejuje. Galiausiai piligriminę kelionę baigėme bendra malda Šiaulių katedros Gailestingumo koplyčioje. Pasisėmę dvasinio peno, grįžome namo laimingi. Net ir sloga ar netikėtai užkluptas kosulys nenustelbė išgyventų įspūdžių.
Nuoširdžiai dėkojame visiems keliavusiems ir prisidėjusiems prie istorinio ir, kaip vienas jaunasis piligrimas teigė, švento įvykio.
Širvintų dekanato šeimos centro informacija
Parašykite komentarą