Doc. dr. Gintautas Vėlius

Taip pavadintas mokslinis projektas gavo finansavimą ir mokslininkai archeologai galėjo dirbti Kernavėje ir Senuosiuose Trakuose.

Valstybingumo kraštovaizdžio tyrinėjimo darbus pristatė daktaras Rokas Vengalis. Tai daug kainuojantys darbai. Buvo aiškinamasi, kodėl šiose vietose buvo įtvirtinamos vietos, kas lėmė, kad čia buvo įkurtos sostinės. Dirbo šiose vietovėse ir dirvožemio specialistai, daug paslapčių atskleidė žemės konfiguracijos tyrinėjimas. Padėjo lietuviams kolegos vokiečiai ir švedai. Prie Aukuro kalno, Kernavėje, yra mokslininkus dominantis gerai išsilaikęs susisluoksniavęs žemės sluoksnis. Lietuvoje yra tik keletą tokių vietų, viena jų – Kernavėje. Tai, kad čia buvo gyvenvietė, rodo kasinėjant rastas pintinės tvoros fragmentas, taip pat keramikos, odos, juvelyrinių dirbinių. Kernavė yra įrašyta į UNESCO, todėl čia kasinėjimams skiriamas ypatingas dėmesys. „O darbo čia daug, kelioms mokslininkų kartoms,“ – atsakinėdamas į susirinkusiųjų klausimus, užbaigė daktaras R. Vengalis. Docentas daktaras Gintautas Vėlius pasidalino prisiminimais apie Našlaičių kapinių archeologinius tyrinėjimus 2017–2018 m., apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paiešką. Neįtikėtina, tačiau šiame darbe dalyvavo ypatingai daug žmonių. Tai labai atsidavusių tyrinėtojų, archeologų, mokslininkų, istorikų, archyvarų didžiulis darbo rezultatas. A. Ramanausko-Vanago rasti palaikai Lietuvos šimtmečio proga – tik laimingo atsitiktinumo dėka. Jau seniai buvo norima išsiaiškinti, kur yra užkasti didvyrio palaikai, tačiau vis nebuvo įmanoma rasti bent užuominos. KGB aukos buvo užkasamos Tuskulėnuose, naikinamos Butyrkų kalėjime. Politiniai kaliniai nuo 1956 m. iki 1969 m. kaip „Trupi priedanyje zemle“ buvo užkasami Antakalnyje, Našlaičių kapinėse, o kapinės didelės – apie 3 000 kapų. Šiose vietose laidojo savižudžius, benamius, neatpažintus asmenis, užkasdavo ligoninėje atliktų operacijų metu pašalintas kūno dalis. Ant kai kurių kauburėlių retkarčiais uždegamos žvakutės, o kiti kapai susilyginę su žeme. Kapinės apaugusios medžiais, krūmokšniais ir tokiose „džiunglėse“ surasti reikiamą kapą neįmanoma.

O svarbiausia, apie Adolfo Ramanausko-Vanago sunaikinimo vietą nebuvo jokios informacijos, jį buvo siekiama visai ištrinti kaip neegzistavusį. Bandyta kalbinti buvusius kagėbistus,kur slėpdavo KGB aukas, tačiau beveik nieko nesužinota.

Studentas Darius Indrišionis, rašydamas baigiamąjį diplominį darbą apie Lukiškių kalėjimo kriminalinių ir politinių kalinių bei „valiutčikų“ bausmės atlikimus (sušaudymus), pastebėjo, kad šaudymai tiek Lukiškių, tiek KGB kalėjimuose buvo atliekami tomis pačiomis dienomis. Kur laidojami kriminaliniai kaliniai, buvo žinoma, o jei tą pačią dieną kalinius sušaudo, tai gal ir laidoja tose pačiose vietose. Paieškoms padėjo dar vienas atsitiktinumas: ekskursijos metu į KGB rūsius šaudymo kameroje nualpo moteris. Atsigavusi ji tvirtino, kad čia sušaudytas jos senelis. Jis buvo 1941 m. kovų dalyvis, pabėgo, vėliau sugįžo į Lietuvą, buvo sučiuptas ir nuteistas sušaudyti. Senelio kaimynas buvo duobkasys. Kur užkasė buvusį kaimyną, politinį kalinį, niekam neprasitarė, o tik prieš mirtį apie tai pasakė sušaudytojo sūnui neužsimindamas apie konkrečią kapavietę

Moteris nurodė, kur gyvena buvusio duobkasio sūnus. Tyrinėtojai su sušaudytojo sūnumi nuvyko pas duobkasio sūnų. Kažką girdėjęs duobkasio sūnus labai miglotai aiškino: „Ar dvylikta, ar devyniolikta eilė – nežinau“. Teoriškai siūlo galas pagautas – tais metais politiniai kaliniai laidojami Našlaitėlių kapinėse – o įrodymų nebuvo. Vėliau inventorizuotos 1962 metų kapinių knygos. Pagelbėjo, kaip buvo surašomi sušaudyti asmenys. Jei tą dieną sušaudo vieną, vieną ji ir užrašo, jei du – tai du. Pagal kapinių knygos užrašus, 216 žmonių sušaudė po 3 per dieną. Politinių kalinių lavonai buvo slepiami tarp begalės kapų. Ieškoti, kur papuolė negalima, neetiška, nemoralu. Mirusieji turi ilsėtis ramybėje. Pagal visus atliktus skaičiavimus, matavimus, kelis kartus pertikrinus, ar teisingai nustatyta A. Ramanausko-Vanago kapavietė, ji buvo atkasta, o rasti palaikai tikrinami. Atliekami DNR tyrimai. Docentas daktaras G. Vėlius priminė, jog, kai atkasė ieškomus palaikus, nebuvo abejonių, kad tai Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tačiau buvo atliktos visos tam būtinos patikrinimo procedūros. Su oriu džiaugsmu ir pasididžiavimu, skambant Vilniaus bažnyčių varpams, palydėtas daugiatūkstantinės minios mūsų tautos didvyris atgulė į Antakalnio kapines.

Dabar docentas daktaras Gintautas Vėlius dirba ieškodamas paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio palaikų. Tai vėl sunkiai išpainiojamas KGB paslapčių kamuolys. Tikėkime ir linkėkime, kad bus surastas ir iškilmingai perlaidotas dar vienas garbingas kovotojas už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę.

Susidomėję klausytojai

Darbus pristato daktaras Rokas Vengalis

Taip pavadintas mokslinis projektas gavo finansavimą ir mokslininkai archeologai galėjo dirbti Kernavėje ir Senuosiuose Trakuose. Valstybingumo kraštovaizdžio tyrinėjimo darbus pristatė daktaras Rokas Vengalis. Tai daug kainuojantys darbai. Buvo aiškinamasi, kodėl...