Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 15 d. laikraščio „Širvis“ 11-ame šių metų numeryje.

Praėjusiais metais publikavome Juozo Karaciejaus kūrinį „Jauno žydo dienoraštis“, kurį Juozas užrašė būdamas Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos dešimtokas. Už šį kūrinį, kuris buvo pateiktas rašinių konkursui istorijos tema, Londone gyvenanti litvakė Susan Storring Juozui įteikė premiją. „Jauno žydo dienoraštis“ buvo publikuotas ir bernardinai.lt portale.

Šiemet Juozui Karaciejui buvo skirta Bronislovo Burgio labdaros ir paramos fondo parama. Šis fondas remia tik mokslo atkakliai siekiančius moksleivius, kurie yra iš daugiavaikių arba sunkiau besiverčiančių šeimų. Juozas yra iš šeimos, kurioje auga septyni vaikai ir jis atkakliai stengiasi mokytis. Šiuo metu jis yra Gelvonų gimnazijos abiturientas. „Širvis“ nusprendė pakalbinti jaunąjį kūrėją.

– Juozai, kada parašei pirmąjį savo kūrinuką, kurį norėjai duoti paskaityti skaitytojams, ne tik mokytojai ar tėvams?

– Kai buvau mažas, mėgdavau kurti visokias istorijas, bet tai buvo jau seniai ir aš nei vienos iš tų istorijų neužrašiau. Dvylikos metų užrašiau pirmuosius savo eilėraščius. Jau nebepamenu apie ką jie buvo, nes tas sąsiuvinis irgi kažkur nusimetė (šypsosi).

Pirmasis kūrinys, skirtas plačiajam skaitytojų ratui, buvo „Žydelio dienoraštis“. Aš jį parašiau prieš porą metų (2015 pavasarį). Dalyvavau mokyklos rašinių konkurse, kurį parėmė viena Anglijoje gyvenanti litvakė. Jos mama kilusi iš Gelvonų, todėl ir konkursas buvo skirtas jos mamos atminimui. Tame konkurse užėmiau pirmą vietą ir laimėjau plančetę.

– Kokiomis temomis labiausiai patinka rašyti?

– Sunkus klausimas, negalėčiau išskirti kurios nors vienos. Esu dar palyginti nedaug parašęs ir mano kūriniai yra labai įvairūs, tad dar negalėčiau išskirti kokios nors konkrečios temos. Tačiau kažkada galvojau, kad nerašysiu tomis kasdieninėmis temomis apie kurias visi kalba. Galvojau, kad mano kūriniai bus apie mažus žmones didelių įvykių sūkuryje.

– Kokie dalykai tau labiausiai sekasi?

– Man labiausiai sekasi istorija, turbūt todėl man ji taip ir patinka. Anksčiau, kai buvau dešimtokas, man dar patiko geografija, literatūra, nes tenai randu visai neblogų tekstų.

– Kokiose olimpiadose dažniausiai dalyvauji ir kuriose esi užėmęs prizines vietas?

– Anksčiau, kai dar mokiausi geografiją, olimpiadose dalyvaudavau du ar tris kartus. Jei gerai pamenu, kartą buvau laimėjęs antrą vietą. Sekasi istorijos olimpiados, jose sudalyvavau du kartus. Pirmą kartą užėmiau antrą vietą, o kai dalyvavau antrą kartą, užėmiau pirmą vietą. Laimėjęs rajoninį etapą, ruošiuosi dalyvauti respublikiniame etape.

Dar esu dalyvavęs meninio skaitymo konkurse ir Konstitucijos egzamine, kurio metu patekau į antrą etapą. Taip pat kovo 10 d. dalyvavau konkurse „Lietuvos istorijos žinovas“. Kitą savaitę turėčiau sužinoti rezultatus.

– Kuris tavo kūrinys tau pačiam yra mieliausias?

– Žinote, jūs labai sunkius klausimus užduodate (šypsosi). Bet jei rimtai, tai manau, kad jie visi yra neprasti, aišku, dar yra kur tobulėti. Tačiau man asmeniškai labiausiai patinka „Mirtininko laiškas“. Nors tai ne pirmasis mano kūrinys, tačiau į jį įdėjau daugiausia širdies. Kai jį skaitau, man net sunku patikėti, kad aš jį parašiau. Atrodo, kad jį parašė koks jau patyręs rašytojas, o ne mėgėjas…

– Kaip jautiesi gavęs dar vieną paramą iš Burgio fondo? Kur paramą planuoji išleisti?

– Na, pirmiausia jaučiu, kad taip po truputį, po truputį gaunu pripažinimą. Taip pat jaučiu atsakomybę, kad tuos pinigus gavau neveltui ir turiu pateisinti parodytą pasitikėjimą. Pinigus išleisiu mokslams, nes baigęs Gelvonų gimnaziją planuoju studijuoti.

– Kokių planų turi ateičiai, kur planuoji studijuoti?

– Tikrai žinau, kad vyksiu į Vilniaus pusę, ne tik todėl, kad dauguma ten važiuoja, bet ir todėl, kad tenai mano giminės. Galvoju tapti aktoriumi, nes, kaip sako mokytojai ir draugai, turiu talentą. Tačiau neatmetu galimybės studijuoti istorijos, gal taip susirasiu neblogos medžiagos romanams.

– Kam labiausiai nori padėkoti už savo sėkmes moksluose?

– Norėčiau padėkoti tėvams ir mokytojams, kurie manimi tiki ir mane skatina. Taip pat draugams, kurie man padeda. Esu visiems už viską dėkingas.

Juozą Karaciejų kalbino Andželika Bagočiūnienė

 Nuotraukos iš asmeninio Juozo albumo.

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 15 d. laikraščio „Širvis“ 11-ame šių metų numeryje. Praėjusiais metais publikavome Juozo Karaciejaus kūrinį „Jauno žydo dienoraštis“, kurį Juozas užrašė būdamas Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos...