Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugsėjo 14 d. laikraščio „Širvis“ 36-ame numeryje.

Mielieji, niekas turbūt su manimi nesiginčys – valdovė mūsų skaidriausioji daug dėmesio skiria mažiesiems. Žaidimų aikštelės vis dygsta tarsi grybai po gero lietaus. Mažųjų erdvė įrengta vietoj salotų lysvių, dabar ir žaidimų kambarys suplanuotas. Viskas vardan jaunosios kartos gerovės. Mokslo metai prasidėjo, o merė su palyda asmeniškai vaikučius moko saugaus eismo pradmenų. Nesvarbu, kad pikti liežuviai teigia, atseit, ji pati čia mokėsi su vaikučiais, aš kvailų gandų nesiklausau, remiuosi patikimais šaltiniais. Ir čia dar ne viskas. Jau pernai, po rinkimų, merės ištikimiausieji pradėjo teikti dovanas pradinukų gyvajam kampeliui. Pernai – triušiukas, šiemet – kanarėlės. Įsivaizduoju, kaip vaikučiai džiaugiasi naujaisiais draugais. Tik va, mano didžiai patikimi šaltiniai teigia, kad kitąmet pati valdovė dovanos ne ką kitą, o smauglį. Klausiate, kam pradinukams toks žiaurus įnamis? Tam, kad gyvenimo išminties greičiau įgautų. Lai supranta, kieno pusėje jėga ir galybė. Nepaklusi – būsi prarytas ir nėra čia ko ašaras lieti. Gamtoje išlieka stipriausi, geriausiai prisitaikantys. Negimei smaugliu – būsi prarytas. O kad neprarytų, sugebėk prisitaikyti, vietoj savęs kitą auką pakišti. Kol mažieji ateis iki progimnazijos, jau bus įsisąmoninę pagrindines išlikimo tiesas. O tapę gimnazistais galės ir kitus mokyti, agitacijas vesti, teisingon partijon ruoštis stoti. Štai kokia apgalvota auklėjimo strategija.

Jei manote, kad aš čia, atseit, ironizuoju, tai manykite iš naujo. Aš visada tik žaviuosi protingais sumanymais. O sumanyti auginti kadrus partijai ir būsimus ištikimus rinkėjus nuo mažų dienelių turbūt net patys protingiausi politikai nuo senovės Romos iki sovietinės Rusijos nesumąstė. Juk genialu: kam auginti laisvai ir užaugusius bausti už netinkamas pažiūras? Patys matome, kaip valdžiai sunku kariauti su nepaklusnia opozicija. Niekaip jie nesuvokia, kad klusnus veršis du papus žinda, o neklusnus – alkanas baubia. Per dideli jau jie, nesiduoda perauklėjami, nenusiteikę pokyčiams. Kaip ir dauguma kitų valdinių, kurių tramdymui vis reikia kokio nors botago: pažeminimo pareigose arba visiško atleidimo, viešo pasityčiojimo ar apjuodinimo. Nesaldu valdžioje, oi, nesaldu.

O dabar, mielieji, pamąstykite apie mūsų rajoną po kokių penkių kadencijų. Šiandieniniai pradinukai jau užaugo, tapo balsuotojais. Genialios valdovės auklėjimo sistemos dėka jie moka ne tik gatvę pereiti, jie žino, kaip gyventi ramiai ir laimingai. Savivaldos rinkimuose balsuoja 99,9 proc. gyventojų, o rezultatų skaičiuoti nebūtina, ir taip aišku, kokia partija laimėjo. Ir gyvuoja toji partija tik mūsų rajono dėka, kitur jos atstovų seniai nebeliko. Pas mus irgi kai ko nebeliko – opozicijos. Kam opozicija ten, kur visi mąsto ir veikia vienodai? Todėl per Tarybos posėdžius tyla ir ramybė, valdovės žodis šventas ir neginčijamas. O kai nėra opozicijos, tai, savaime suprantama, nėra ir jokios purvasklaidos. Vienintelis teisingas spaudos leidinys spausdina vietos poetų, šlovinančių valdovę, eiles. O ką daugiau spausdinti, juk nėra jokios viešos kritikos, polemikos, diskusijų. O ką už aklinų užuolaidų vakarais šnabždasi nepaklusniųjų likučiai, nelabai kam ir rūpi. Kad neprarytų, sugebėk prisitaikyti.

Sakote, šios vizijos jau girdėtos, matytos, o kai kurių ir išgyventos. Istorija kartojasi, mielieji, tai jokia naujiena. Tik reikia sugebėti tuos pasikartojimus pakreipti tinkama linkme. O tam tinka ir valdovės ataskaitos darželinukų spintelėse, ir smauglys pradinukų gyvajame kampelyje. Auginkime „teisingus“ partiečius (oi, atleiskite, piliečius) nuo mažų dienų ir rezultatas tikrai bus. Šlovė teisingiems valdantiesiems! Iki kitos savaitėlės.

Jūsų neišauklėtas Varpininkas

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugsėjo 14 d. laikraščio „Širvis“ 36-ame numeryje. Mielieji, niekas turbūt su manimi nesiginčys – valdovė mūsų skaidriausioji daug dėmesio skiria mažiesiems. Žaidimų aikštelės vis dygsta...