Pasidalink per Facebook!

Jonė LIEPONĖ

Stebiu aš tuos politikus ir vis labiau įsitikinu, kad mūsų mažame rajonėlyje objektyvių, sąžiningų, drąsių ir teisingų šios profesijos atstovų greit nė su žiburiu, nei su galingiausiu prožektoriumi nerasime. Nežinau, kas tiems žmonėms nutinka. Kai susipažįsti su žmogumi, regis, eiliniu, paprastu, atviru patriotu, rodos, va jis tai jau tikrai pakeis viską iš pagrindų. Bus sąžiningas, teisingas, aktyvus ir išliks toks pat patriotiškas, kaip buvo dar ne politiku. Deja, vis tenka nusivilti. Kas su tais žmonėmis nutinka, nesuprantu.

Štai prisimenu mūsų aukščiausiąją galvą, dar tada, kai viena partija, kurios „vaizdzelis“ ne koks buvo, tik tik susikūrė. Normali jauna moteriškaitė ir šypsojosi daug, ir juokavo, ir visiems draugiška lyg sugebėjo būti. Kai pati opozicijon pateko, rėkavo ir engė tik savo oponentus valdančiuosius, o paprastiems žmogeliams ir ranką paspausdavo, ir petį patapšnodavo, ir išklausydavo gink die balso nekeldama. Va tik strykt toji pati persona ir pakeitė opozicijos kėdę į valdančiosios, ir ne šiaip, o pačios aukščiausios valdžios rajone kėdę užėmė. O ta kėdė ėmė ir užbūrė žmogų. Gal į ją atsisėdęs imi įsivaizduoti, kad tai karalienės sostas ir jį užėmęs gali įvesti „Širvintų karalystėje“ savo tvarką, priversti paklusti visus gyventojus, o nepaklususius gąsdinti, engti bei menkinti. Dauguma pakluso, kam sau sveikatą gadinti, o, be to, ir darbo ieškotis nepaklususiems tenka kituose rajonuose. Nepaklususieji gadino sveikatą bei laiką leido teismuose. Na bet čia jau seni įvykiai, todėl palikime juos istorijai.

Maniau iki šiol, kad mūsų didžiausios galvos vienas ryškus bruožas – skelti bendruomenę į dvi dalis – vienoje tie, kurie su ja, už ją ir pagal ją, ir kiti, kurie kitos nuomonės. Skaldyk ir valdyk – bruožas, priklausantis tik jai vienai. Ir vėl teko nusivilti. Pasirodo, yra mūsų Širvintose tokių, kurie tik pasitaikius progai ir laimei nusišypsojus, užėmę tą minkštąją stebuklingąją kėdę, elgtųsi lygiai taip pat. Čia gal net per silpnai pasakiau, dar net nepatekę ant tos kėdės, o šalia jos atsisėdę jie jau tuos metodus taiko, staiga ir netikėtai pradėję skirstyti žiniasklaidos priemones į savus ir ne, žmones į savus ir ne ir net drąsiai reikštis leisdami suprasti – jei tu ne su mumis – tai prieš mus. Kito kelio nėra ir negali būti.

Va kad ir vienos pilietės nuomonę prisiminus. Kiek teko girdėti, moters Jadvygos vardu nuomonė buvo išsiųsta visoms trims rajone aktyviai veikiančioms žiniasklaidos priemonėms. Baltoji spauda ją gavo ir, gerai pamąstę, paskelbė net dvi: vieną pašlifuotą portale, o kitą savo laikraštyje. Juodoji spauda gavo, išsišniukštinėjo, ar tokį pat laišką gavo pilkoji spauda, pasiklausinėjo, ar apskritai yra toks žmogus, pasiteiravo, ką pilkieji ketina daryti, ir nusprendė juodoji nieko nedaryti, nei keisti, nei originalą skelbti. Pilkoji spauda tuo tarpu pyst ir sudėjo visą laišką, kokį skaitytojas pateikė. Ir čia, brolyti, prasidėjo. Užsirūstino politikas ant pilkųjų už tokį veiksmą, pradėjo garsinimais svaidytis, menkinti ir koneveikti, visokiais parsidavėliais vadinti. Neva pilkoji jau nebe pilka – o balta, tik papilkavusi tapo.

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Kaip greit žmogus užmiršta, kad visai neseniai pats toje pilkoje spaudoje savo veidelį matė, savo rašliavą skaitė ir kitiems gyrėsi. O ar ta rašliava buvo visada glostanti, atsakyti tegali tie, apie kuriuos rašė. Tada tam dar eiliniam žmogeliui nė kiek nerūpėjo klaust, ką politikai apie jo rašliavas galvoja. Gal jie įsižeidžia, gal verkia kamputyje susispaudę, o gal naktimis neužmiega, besistengdami aktyviam visuomenininkui įtikti.

Tik štai žmogelis pats tapo politiku ir ne visiems jis patinka, ir ne visiems įtinka. Rodos, taip natūralu, neįmanoma visiems įtikti ir patikti. Tik va būtent tas faktas ir skaudina tą žmogelį ir tada jis užmiršta teisingumą, objektyvumą, sąžiningumą ir viską, ką neseniai taip garsiai deklaravo. O vien todėl, kad kritika buvo, matyt, į jį patį nukreipta. Suprantu, sunku su ta kritika tvarkytis, bet tokia jau ta viešo asmens dalia. Išskalbia, išnarsto ir išnagrinėja iki menkiausio kaulelio, o jei neranda priekabio, dar jų ir prigalvoja. Tik išmintingi politikai, o tokių dar randasi mūsų Taryboje, ima ir paaiškina žmonėms, kas ir kaip, kodėl ir su kuo, bet nepuola grasinti ir menkinti žiniasklaidos. Kuo gi skiriasi tas žmogelis nuo mūsų aukščiausios galvos? Ogi niekuo. Čia kaip toje pasakoje: „drakonas nugalėtas – tegyvuoja drakonas“. Tikiuosi, būsime išmintingesni ir per rinkimus nugalėję drakoną, kito prie valdžios neprileisime. Ko jums visiems ir linkiu.

Jonė LIEPONĖ Stebiu aš tuos politikus ir vis labiau įsitikinu, kad mūsų mažame rajonėlyje objektyvių, sąžiningų, drąsių ir teisingų šios profesijos atstovų greit nė su žiburiu, nei su galingiausiu prožektoriumi...