Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas vasario 21 d. laikraščio „Širvis“ 7-ame šių metų numeryje

Širvintų miesto bendruomenė nuo pat įsikūrimo daug dėmesio skiria labdarai. Tiek bendruomenės nariai, tiek visi geros valios žmonės nuolat skatinami neišmesti naudojimui dar tinkamų daiktų, o pasidalinti su jų stokojančiais. Bet pasitaiko, kad surinkti daiktai žmonėms jau nebelabai tinkami, o išmesti nesinori. Išgirdę, kad žiemą gyvūnų prieglaudoms reikalingi šilti daiktai, bendruomenės nariai surinko siuntą čiužinių, pagalvių bei antklodžių ir pasiūlė juos gyvūnų prieglaudai „Klajūnas“. Kai pasiūlė man nuvykti į prieglaudą kartu su jais, nedvejodama sutikau – juk įdomu pasižiūrėti, kuo gyvena gyvūnų globėjai.

Išvyka į prieglaudą

Gražų, saulėtą žiemos rytą su bendruomenės pirmininke Alina Skeberiene ir nariu Eugenijumi Žitlinsku patraukėme į Ukmergės rajono Antakalnių III-iųjų kaimą, kur įsikūręs „Klajūnas“. Mus pasitinka daugiabalsis lojimas: šiandieną čia glaudžiasi trisdešimt šunų. Skaičius nuolat kinta, tad rytoj jau gali būti kitaip. Teritorijoje sukiojasi savanorės Sandra ir Justė, šiandien jų eilė rūpintis prieglaudos gyventojais. Darbų nemažai: išvalyti voljerus, pakeisti vandenį, šunis pašerti ir pavedžioti. O dar ir kačių visas pulkas laukia dėmesio, tad dykinėti nėra kada. Džiaugiuosi, kad VšĮ „Klajūnas“ steigėja ir direktorė Ilma Germanienė bei savanorė Sandra rado keliolika minučių pokalbiui su „Širviu“.

Vienintelė gyvūnų prieglauda Ukmergės rajone

Moterys papasakojo, kad ši vienintelė Ukmergės rajone prieglauda veikia jau porą metų. Laikosi iš pavienių, taip pat pervedamų dviejų procentų nuo uždarbio aukų. Kiek galėdami prisideda ir savanoriai. Pagrindinių savanorių yra dešimt, likęs skaičius – kintantis. Prieglaudos teritorija yra įmonės nuosavybė, išpirkta savanorių lėšomis. „Klajūnas“ turi sutartį su Ukmergės savivaldybe, čia atkeliauja sugauti valkataujantys šunys ir katės. Tokia yra įmonės prioritetinė veikla – valkataujančių, beglobių gyvūnų laikymas ir priežiūra. Iš gyventojų jie priimami tik tuomet, jei yra laisvų vietų. Daugelis įsivaizduoja, kad gali bet kada atvežti jiems nereikalingą gyvūną ir juo tuoj pat bus pasirūpinta. Prieglaudos darbuotojos primygtinai prašo taip nedaryti, pirmiausia paskambinti ir susitarti. Būna ir tokių atvejų, kai gyvūnai tiesiog paliekami prie vartų. Savanorė Sandra emocingai, su ašaromis akyse pasakojo, kaip kartą žiemą jie rado prie vartų dėžę su mažais šunyčiais. Nedaug trūko, kad mažyliai būtų sušalę, tik atsitiktinumo dėka juos vakare pamatė netikėtai užsukęs savanoris. Paradoksalu: vieni stengiasi gelbėti benamius gyvūnus, kiti ramia sąžine juos pasmerkia pražūčiai. Moterys džiaugiasi, kad nemažai gyvūnų suranda naujus namus ir rūpestingus šeimininkus.

Paklaustos, kokios paramos šiuo metu reikia labiausiai, moterys atsakė, kad kokybiško sauso maisto. Būtent, kokybiško, nes dauguma globotinių čia patenka ligoti, nusilpę. Kad atsigautų, jiems reikia gero maisto, taip pat vitaminų ir papildų. Prieglaudoje yra keletas „karšinčių“, kurių nebelabai kas paims, reikia ir juos palepinti geresniu maistu. Geradariai aukoja ne tik pinigų, bet ir maisto, vaistų, vitaminų, dezinfekavimo priemonių. Direktorė Ilma Germanienė prašė prieš atvežant paramą paskambinti, pasiteirauti, ar būtent to reikia, susitarti dėl vizito. Būta atvejo, kai neįspėję žmonės atvežė senų baldų, kurių pritaikyti prieglaudos poreikiams nėra galimybės. Netapatinkim gyvūnų prieglaudos su sąvartynu.

Konfliktų su vietos gyventojais nekyla

Ilma pasakoja, kad, prieš pradėdami veiklą, jie rengė susitikimus su vietos gyventojais, pasakojo apie tikslus, prašė supratimo. Šiandieną galima pasidžiaugti, kad jokio priešiškumo nėra, kai kurie vietiniai net pasavanoriauja. Ilmos tikinimu, geriausias jų savanoris yra būtent vietos gyventojas. Dauguma savanorių yra moterys, todėl vyriškos rankos „Klajūne“ labai trūksta. Neseniai neatidėliotiniems darbams teko samdytis keletą vyrų, tad savanoriai vyrai čia ypač laukiami. Tarp savanorių yra ir dirbančių, ir besimokančių, todėl darbo valandos planuojamos prieš savaitę, derinama kada kas gali. Reikia nemažai laiko skirti. Daug jo užima vedžiojimas, nes šunys vedami į lauką du kartus per dieną.

„Klajūno“ vardas ukmergiškiams gerai žinomas, direktorė Ilma tam deda daug pastangų: važinėja su augintiniais po mokyklas, kasmet organizuoja paramos koncertus. Ji džiaugiasi, kad ne viena žinoma žvaigždė dalyvavo koncertuose. Beje, koncertų dalyvius irgi galima priskirti prie savanorių, nes jie tai daro be atlygio.

Ponia Ilma džiaugiasi, kad ir širvintiškiai neabejingi „Klajūno“ įnamiams. Bendradarbiaujama su Darbo biržos Širvintų skyriumi, jie kartais atsiunčia pagalbininkų. Kviečiasi ir Širvintų mokyklos. Prieš Kalėdas direktorė su keletu augintinių svečiavosi Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje, pasakojo apie įmonės veiklą. Ir pavienių rėmėjų iš Širvintų atsiranda. Nekeista, juk mes tokios prieglaudos neturim, todėl galim kaimynams padėti.

Kas paskatina imtis savanorystės?

Sandra pasakoja, kad jai toks poreikis kilo, kai ėmėsi globoti draugės šunį. Iki tol gyvūno neturėjusi, ji paėmė laikinai pagloboti draugės šunį. Išvykusi gyventi į užsienį draugė planavo jį pasiimti, bet planas žlugo. Šuo ir šiandien gyvena pas Sandrą, ji tuo tik džiaugiasi ir sako, kad, ko gero, jei nebūtų to šuns, tai nebūtų ir savanorystės.

Ilmos prašymu skelbiame kontaktinį telefoną. Jei norite ir galite kuo nors prieglaudai padėti, esat visada laukiami. Bet prieš tai prašom paskambinti ir susitarti telefonu 8 684 39 570.

Rūpestis ir pagalba visada reikalingi

Kai pažįstamam pasisakiau važiuosianti į gyvūnų prieglaudą, jis man patarė pasiimti daugiau nosinių, nes tikrai teks graudintis. Graudintis nebuvo ko, gyvenimo ir priežiūros sąlygos čia tikrai geros, ne kiekvienas kaimo kiemsargis tokias turi. Bet, kaip pasakojo Ilma ir Sandra, kiekvienas gyvūnėlis nori tikrų namų, šilumos, meilės ir glostančios rankos. Padėkime jiems tai gauti.

Kaip minėjau, Širvintose beglobiais šunimis nėra kam rūpintis. Bet čia veikia VšĮ „Širviai“, kurios direktorė Asta Sendzikienė ir jai talkinantys savanoriai rūpinasi valkataujančių ir beglobių kačių gaudymu ir sterilizavimu. Patalpų jie neturi, todėl jiems reikalinga ne tik materialinė pagalba (sterilizacijos kainos nemenkos), bet ir pagalbininkai, galintys laikinai priglausti gyvūnėlius. Jei norite prisidėti prie šios veiklos, ar paremti ją, skambinkite telefonu 8 674 38 340 arba apsilankykite „Feisbook“ paskyroje.

Nuotraukos iš Gyvūnų globos namai „Klajūnas“ Facebook paskyros

Straipsnis buvo išspausdintas vasario 21 d. laikraščio „Širvis“ 7-ame šių metų numeryje Širvintų miesto bendruomenė nuo pat įsikūrimo daug dėmesio skiria labdarai. Tiek bendruomenės nariai, tiek visi geros valios žmonės nuolat...