Naujausios žinios

Jolita Jurkevičiūtė: „Esu atvira naujovėms“

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 31 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje.

Dažnai tenka kalbinti jaunuosius meninikus, kurie save realizuoja vienoje ar keliose srityse. Šįkart džiaugiuosi galimybe susitikti ir pakalbinti labai įdomią asmenybę – Jolitą Jurkevičiūtę, kuri ne tik dainuoja ir tapo, bet yra ir dizainerė, dekoruotoja, piešia, siūdina, moko vaikus kūrybos meno.

– Įsivaizduokite, kad esate Jolitos Jurkevičiūtės draugė. Pristatykite ją.

– Ji labai draugiška, moteriška, maloni, nuostabi mokytoja, meniška, stilinga, iniciatyvi, talentinga, protinga.(Draugų ir kolegų pastebėjimai).

– Apie Jūs esu girdėjusi kaip apie labai kūrybingą žmogų. Jūs dainuojate, piešiate, esate dizainerė, siūdinate, mokote vaikus kūrybos meno. Ką dar Jūs darote be šių išvardintų veiklų?

– Neseniai pradėjau mokytis ir pati, gilintis į kinų tapybos subtilumus. Tai padeda atrasti naujų įdomių potyrių, pagilinu savo profesines žinias.

Jas taikau savo tapybos darbuose. Mane žavi medija menas, todėl kuriu „greito“ potėpio atvirukus.

– Iš kur turite tiek daug talentų? Gal šeimoje, giminėje yra menininkų?

– Giminėje menininkų lyg ir nebuvo, bet kūrybiškumas atkeliavo iš mano prosenelių. Tai giminės genai, kurie veda į priekį, kūrybos link ir, tikiuosi, dar ne vienam iš mūsų giminės asmeniui Dievulis jo nepagailės.

– Teko ne vieną kūrybingą žmogų kalbinti, tačiau dar tokio fenomeno, kaip Jūs, neteko sutikti. Kaip Jūs suspėjate save atskleisti per įvairias kūrybines veiklas?

– Man patinka veikti, judėti, bendrauti su įvairių profesijų ir amžiaus žmonėmis, dalintis savo patirtimi, priimti jų patirtį. Esu atvira naujovėms, todėl visada domiuosi, kas naujo ir įdomaus vyksta aplink ne tik profesinėje veikloje, bet ir kitur. Suspėti įmanoma kur tik širdis geidžia – svarbiausia norėti ir mylėti tai, ką veiki.

– Mane žavi kurianti moteris. Ką Jums, kaip moteriai, reiškia kūryba, daina? Ką labiausiai mėgstate tapyti? Kodėl? Kokios dainos Jus pakelia virš kasdienybės?

– Niekada giliai ir nesusimąsčiau, greičiausiai tai duotybė, kuria aš galiu išreikšti save. Vidinės harmonijos galia – labai stiprus variklis, o kuriantis žmogus, nesvarbu, ar vyras, ar moteris, išlaiko vidinę pusiausvyrą. Gal kažkam susikaupti padeda sportas, kulinarija, o man dainavimas ir tapymas. Tapyti labiausiai patinka gamtą, o ypatingai gėles. Augalai lietuvių kultūroje užėmė svarbią vietą, apdainuotos darželių gėlės, medžiai ir upės – visa tai ir mano širdyje. Gamtoje galiu būti ilgai, ji mane užburia.

Gintarės Jautakaitės dainavimas man labai patinka – skaidrus balsas ir pati menininkės asmenybė labai stipri, tokie žmonės pakelia kitus į naujas aukštumas.

– Pati ne tik kuriate, bet ir mokote vaikus meno. Kurie vaikai buvo talentingesni: dabartiniai ar pirmoji Jūsų laida? Kuo kūrybiškumas pasireiškia?

– Kartų lyginimas man visada nepatiko. Tiesiog kiekviena karta turi savo patirtį. Šių dienų vaikai savaip supranta aplinką. Liūdna, kad į tai vis labiau skverbiasi technologijos, kurios „valdo“ laiką ir net kai kurių gyvenimus. Mokėjimas prie tokių sparčių pokyčių prisitaikyti ir juos taikyti yra aukštas pilotažas. Kaip atrasti tą simbiozę? Tik per bandymus atrasime būdus ir naujas formas kūrybiškumui ugdyti.

– Ko trūksta dabartiniam jaunimui?

– Pastebiu, kad trinamos etikos, moralės, dvasingumo vertybės. Per daug aptarinėjamos detalės, bet pagrindams sukurti skiriama tiek nedaug. Pradėti reikia nuo savęs, asmeninio pavyzdžio.

– Ar Jums, kaip kuriančiam žmogui, ne per ankšta provincijoje? Iš kur semiatės kūrybinių minčių tiek dirbui su vaikais, tiek kūrybai?

– Provincija turi savų privalumų, o kai nusibosta, galima minčių ir įkvėpimo paieškoti kitur – pasaulis didelis.

– Kokiais savo pasiekimais galėtumėte pasidžiaugti kaip dainininkė, tapytoja, dizainerė?

– Esu surengusi nemažai autorinių ir grupinių parodų Širvintose, darbai keliavo į Ukmergę, Vilnių, Kaišiadoris, Kėdainius.

Sukūriau interjero dekoravimo projektą „Atžalyno“ progimnazijai, dekoravau ir individualius interjerus.

Surengiau du vasaros plenerus Juodiškių dvare vaikams ir suaugusiems.

Chore „Navis“ dainuoju jau daugiau nei 20 metų, tai puikus kolektyvas ir kol kas dainuoti man patinka.

– Koks Jūsų gyvenimo šūkis? Kokia Jūsų gyvenimo filosofija?

– Paprasčiausiai reikia įsiklausyti į save, turėti svajonių ir jas įgyvendinti, tikėti stebuklais, būti žmogui žmogumi.

– Ką norėtumėte palinkėti tokiam pačiam kuriančiam jaunimui kaip Jūs?

– Noriu palinkėti kuriančiam jaunimui milžiniško įkvėpimo, kūrybos iššūkių ir sklandžių sprendimų.

Nuotraukos Jolitos Jurkevičiūtės

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*