Naujausios žinios

Jurginės

Aldona Azaravičienė

Seniausiuose Europos meno kūriniuose Šv. Jurgis vaizduojamas jaunas, bebarzdis. Apsirengęs iškilmių drabužiais, vienoje rankoje laikantis knygą, o kita laiminantis. Vėlesnių laikų dailininkai šv. Jurgį tapė kaip karį – su skydu ir ietimi, nusmeigiantį ietimi slibiną. Lietuvoje šv. Jurgį mėgsta vaizduoti liaudies raižiniuose, medžio skulptūrose. Jis puošė koplytstulpius. Šv. Jurgio atvaizdu puošiasi Prienų ir Varnių miestų herbai. Jurgis – vienas seniausiųjų ir populiariausių lietuvių krikštavardžių (po Jono, Stanislovo, Mykolo ir Mykalojaus). Jurgio vardas Lietuvoje pradėjo plisti dar prieš oficialų Krikštą (1387 m.) iš rytinių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės sričių per didžiūnų giminiavimąsi su tenykščiais didikais. Iš Jurgio vardo kilo nemažai lietuvių pavardžių ir vietovardžių (Jurginis, Jurgelevičius, Jurgeliškės…)

Lietuvoje yra 23 bažnyčios, turinčios šv. Jurgiaus bažnyčios titulą. Bene seniausia iš jų – šv. Jurgio bažnyčia Vyžuonose (Utenos r.), sumūryta 1410 m.

Per Jurgines šventinami gyvuliai. Kepama šv. Jurgio duonelė, dažomi kiaušinai – jurgučiai, išgenami į pirmąją žalumą gyvuliai. Išgenant po tvarto slenksčiu padedami du dažyti kiaušiniai – jurgučiai, ir užrakinta spyna, kad gyvuliai būtų riebūs, o vilko nasrai – užrakinti. Jurginėmis (balandžio 23-iąją) pradedame lauko darbus. Ši diena laikoma pirmąja gyvulių išginimo ganyklon diena.

Per Jurgines jau sodinamos kapčinės bulvės – tada būsiančios skanios, sėjamas vasarojus, o tądien pasėtos rūtos – vaistas nuo dantų skausmo.

Riteris Jurgis mūsų dvasinėje kultūroje įsimenamas kaip gamtos žadintojas, laukų, gyvulių globėjas. Ir pie orus taip sakoma: „Jei šv. Jurgis su lapu, tai Visi šventi – su ledu.“

Kitas žemės globėjas – šv. Morkus (balandžio 25-ąją). Tai didžiųjų maldavimų metas, vadinamosios kryžiaus („Kryžiavos“) dienos. Nors jis artimas Jurginių papročiams, tačiau tądien reikėtų vengti žemės darbų, apskritai vengti „judinti žemę“. Galbūt yra tik viena išimtis moterims: tądien moterims galima sėti morkas. Pasėjus gale ežios reikia kuolą įbesti – tuomet morkos užaugs didelės kaip kuolas.

Na o po Jurginių prasideda didysis darbymetis. Sėjos pradžia nustatoma stebint Sietyną (padriką žvaigždžių spiečių Tauro žvaigždyne). Kai sietynas nusileidžia vakarop, laikas pradėti pavasario sėją. O sėja – svarbiausias darbas, kurį reikia atlikti labai tiksliai pagal gamtos reikalavimus.

Kai sietynas visai nusileidžia, tuomet jau užkukuoja gegutė, ji pranašė daržų darbams.O jei sukukavo gegutė, sužaliavo ievos, pražydo baltapūkės plukės – sėjame ir sodiname viską, ką nurodo sėjos kalendorius.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*