Pasidalink per Facebook!

Esu ramus žmogelis, doras krikščionis, todėl nenoriu girdėti jokių gandų. O kaip jų negirdėsi, jei davatkos aplink varpinę ratus suka nuo ryto iki vakaro. Įkyriausia, žinoma, Pranė. Bet kai pakviečia „taurelei kavos“, nebegaliu atsispirti, nors ir žinau, kad su taurele gausiu ir kubilą „pletkų“.

„Apie ką gi šįkart suksis kalba?“ – mintiju laukdamas taurelės. O Pranė, žiūriu, prabilti neskuba, muistosi, rausta, neišspaudžia žodžio, nors matosi, kad viduje kunkuliuoja nuo informacijos pertekliaus.

– Tai kas nutiko? – netekęs kantrybės paklausiau pats, – Ko čia muistaisi it narti kumelė?

– Nežinau nė kaip pasakyti. Išgirdau tokią naujieną, na tokią naujieną apie naująjį komunalininkų vadą – tiesiog galvoj netelpa.

– Tai dėstyk, nes, matau, tuoj sprogsi, – paraginu.

– Taigi visi kalba, kad tas naujasis direktorius paskirtas visai ne todėl, kad labai geras kadras, o todėl, kad yra vienos įtakingos ponios „kadro“ bičiulis.

– Įtakingos ponios?! Tai negi pačios?.. – susijaudinęs klausiu.

– Ša, jokių vardų! Net tos pačios pačiausios, neeilinės. Nepristok, daugiau nieko negaliu sakyti.

Taip supykau, kad išlėkiau nė neparagavęs kavos. (Dabar gailiuosi, nes Pranės brendžiukas tikrai neprastas). Šitaip juodinti valdžios kadrų politiką! Aš taip džiaugiausi, kad Ukmergės meras nepagailėjo patyrusio vadovo, skaudama širdim išsiuntė Širvintoms į pagalbą. Dabar tai jau suklestės miestelis: gėlės vešliau žiedus skleis, liepaitės greičiau stiebsis, o šiukšlės nuo šaligatvių bus pakeltos nė nespėjusios nukristi. Tegul davatkos plaka liežuviais, jei daugiau neturi ko veikti. Koks skirtumas – bičiulis, svainis, kūmas –kad tik Širvintoms būtų geriau.

O po kelių dienų man paskambino kolega iš Ukmergės varpinės. Pasilabinęs pasišaipė:

– Tai ką, kaimyne, jau kadrų pritrūkot, kad susirenkate kas mums nebetinka? Matyt, jūsiškiai masiškai į sostinę „išsikomandiravo“?

– Ką čia vapalioji, bene išgėręs būsi? – pyktelėjau, – Skauda širdį dėl prarasto idealaus vadovo?

– Širdis džiaugiasi juo atsikračius! Jis taip nusivadovavo, kad birželį buvo atleistas mero teikimu. Tiesa, nenuskriaudė jo: 9 mėnesių išeitinę pašalpą sumokėjo, dar atostoginius pridėjo, jis ir nedirbdamas galėjo it inkstas taukuose vartytis, o čia po mėnesiuko jūs nutvėrėt. Žmogelis iš džiaugsmo padebesiais skraido.

Hmm, įdomu ar kaimynų meras visiems toks dosnus, ar tik viršininkams? Juk mūsiškė valdovė taip pyko, kai muzikos mokytojai buvo sumokėta 6 mėnesių išmoką – neva ir du mėnesiai per akis būtų buvę. O įstatymai čia „ne prie ko“.

– Tu čia, matyt, savo davatkų kalbas skleidi? – paklausiau kolegos, – Be reikalo dorą žmogų juodini.

– Aš davatkų pliurpalų neklausau! O tu, jei mano žodžiais netiki, gal patikėsi spauda. Atsiųsiu tau mūsų laikraštį, ten visą informaciją rasi.

Ir atsiuntė! Ne kokią ten faksogramą, o tikrą, popierinį leidinį, Joninių išvakarėse išspausdintą. Ir parašyta jame, kad komunalininkų vadą reikia keisti, nes metai iš metų nesibaigia problemos dėl įmonės administravimo, nuolat skundžiamasi dėl netinkamo bendravimo su interesantais, gyventojų prašymų ignoravimo ir t. t. ir pan. Jei įtarsite, kad skleidžiu paskalas, žinokite, laikraštuką varpinėje tebeturiu, – tai mano žodžių patikimumo įrodymas.

„Suvirškinęs“ informaciją, supratau, kodėl pakviestas toks „neįkainojamas“ kadras. Ogi todėl, kad moka pastatyti į vietą gyventojus! Visai kaip ir mūsų valdžia. Pranė buvo neteisi, nėra čia jokių užkulisinių intrigų. Viskas tik dėl gyventojų, nes kuo jiems blogiau, tuo valdžiai geriau.

O aš patylomis džiaugiuosi: gerai kad Varpinė nepatenka į komunalininkų „įtakos zoną“. Nes, nunešus kokį prašymėlį, ko gero, gaučiau pasiūlymą „išsipurkšti“ iš kabineto.

Taip, mieli parapijiečiai, varpinės renovacija atidedama iki naujų rinkimų. Bus ir mūsų gatvėje šventė!

Iki susitikimo!

Jūsų Varpininkas

Esu ramus žmogelis, doras krikščionis, todėl nenoriu girdėti jokių gandų. O kaip jų negirdėsi, jei davatkos aplink varpinę ratus suka nuo ryto iki vakaro. Įkyriausia, žinoma, Pranė. Bet kai pakviečia...