Kaip Širvintos šventė Kovo 11-ąją
Valda Patinskienė
Straipsnis buvo išspausdintas kovo 15 d. laikraščio „Širvis“ 11-ame šių metų numeryje.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Jau dvidešimt septintieji metai, kai anksčiau nieko nesakanti data mums tapo brangi. Norisi ją paminėti vis įdomiau, iškilmingiau.
Ypatingai švęsti šią datą sumanė ir Širvintų rajono savivaldybė. Gerokai prieš šią dieną Savivaldybės tinklalapyje buvo kviečiami galintys ir norintys dalyvauti bėgime. Mano nuostabai susirinko įspūdingas būrys bėgimo mėgėjų. Dalyviai buvo suskirstyti pagal amžių, nuo to priklausė kokio ilgio bėgimo trasą bėgs bėgikai. Mažiausi, gausiai palaikomi sirgalių ir prijaučiančių, bėgo I. Šeiniaus gatve, suaugusiems teko bėgti pagrindinėmis miesto gatvėmis, lydimiems policijos ir greitosios pagalbos automobilių. Prie finišo atbėgančių laukė organizatoriai, kareiviška košė, arbata. Visiems dalyviams gražiai padėkota, įteikti atminimo medaliai. Mačiau praeivių reakciją, pastebėjusi atbėgančius bėgikus, galiu užtikrinti, kad stebėjosi, džiaugėsi ir palaikė šią naujovę. Tokia šios dienos minėjimo pradžia šventiškai nuteikė.
Tiesa, šią datą iškilmingai minėjo ir Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Mišias aukojo vikaras kunigas Povilas Slaminis. Sakydamas pamokslą, priminė, kokia svarbi ir brangi mums ši diena, nuoširdžiai su Nepriklausomybės atkūrimo diena pasveikino atėjusius į šv. Mišias. Tik tų atėjusių buvo vos keletas. O gaila, juk išeiginė diena, ankstyvas pavasaris (dar kolektyviniuose soduose darbų nėra), oras geras, kodėl nepasimeldus už 1990 metais įvykusi stebuklą, už atgautą neprikausomybę, už laisvę. Mišių pabaigoje, sugiedojus Tautišką giesmę, šventė tęsėsi Kultūros centre, kur aštuonioliktą kartą vyko tradicija tapęs baigiamasis seniūnijų kultūros dienų renginys.
Dailiai, skoningai papuošta Kultūros centro scena, artipilnė žiūrovų salė. Renginys prasidėjo Tautiška giesme, o sveikinimo žodį tarti pakviesta rajono merė. Tačiau merė šypsodamasi šią pareigą suteikė savo „padėjėjai“ mažajai Karinai Fedotovai. Karina garsiai, drąsiai pasisakė. Ji papasakojo, kad Širvintų miesto pavadinimas kilo nuo žodžio „širvis“, taip senovėje vadinti briedžiai. Karinai mūsų miestas gražus, ji džiaugiasi čia gyvendama. Kas beliko žiūrovams, tik paploti šauniajai miesto patriotei. Scenoje pasirodę šventinio koncerto vedėjai Gediminas Makauskas ir Roma Vareikienė (I. Šeiniaus premijos laureatė) atrodė įspūdingai – tikri dvarininkai. Šią dieną kviesdami svečius į savo „dvarą“, prisiminė, jog rajone būta 19 dvarų, tad svečių tikrai netruks. Saviveiklininkų pasirodymo metu, visi dvarai buvo paminėti. Scenos „dvarininkus“ paslaugiai aptarnavo liokajus (Egidijus Sinkevičius) ir kambarinė (Gitana Krylavičienė) atnešdami pranešimus apie vis naujai atvykstančius svečius. Pirmieji, kaip ir priklauso, atvyko šių metų I. Šeiniaus premijos laureatai Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda“. Vadovės K. Stankevičienės vadovaujamas kolektyvas nukėlė susirinkusius į didžiųjų kunigaikščių laikus – pūsdami ragus, pradėjo koncertą. Grodami ir šokdami „Trepsiuką“ įkandin kernaviškių atrūko Širvintų seniūnijos Avižonių kaimo kapela, vadovė R. Savickienė. Nepėsti Širvintų seniūnijos gyventojai, jiems priklausė Paširvinčio dvaras, kuriame buvo auginami ir prižiūrimi žirgai. Jiems nenusileido Alionių „Spalgena“ (vadovė I. Didžiokienė). Šiame krašte būta Giedraičių, Juodiškių dvarų. Gelvonų seniūnijos teritorijoje grafai Pliateriai pastatė bažnyčią, žinomas Liukonių dvaras, o lenkai dvarininkai Lukoševičiai gyveno Lapšių dvare, kurį naujam gyvenimui prikėlė kiti šeimininkai ir dabar juose gyvena.Bajoriškai pasipuošę gelvoniškiai „Savingės“ kolektyo dalyviai sušoko „Šustarą“ (vadovė L. Bikulčienė), o Gelvonų gimnazijos mažieji „Dagilėlio“ nariai, vadovaujami vadovės A. Dobrovolskienės, padainavo ir pažaidė žaidimą „Tu žvirbeli, tu tu tu“. Jauniūnų seniūnijos atstovai Šaulių kaimo bendruomenės ansamblis, vadovaujamas D. Stungienės, darniai ir ilgesingai padainavo romansą „Tylūs armonikos tonai“, Barskūnų pagrindinės mokyklos mokytojų kolektyvas, vadovaujamas visur suspėjančios J. Aniūkštienės, atliko „Dar širdyje ne sutema“. Bartkuškyje šiuo metu restauruojamas Pliaterių giminės dvaras. Musninkai gali didžiuotis ryšiais su Barbora Radvilaite. Tai jos paliepimu, anot istorinių šaltinių, buvo pastatyta šv. Barboros koplyčia, Narvydiškių dvaras. Musninkiečiai atvyko su solistų pulku: Tadu Imbrasu, kuriam salė plojo, reikalaudama pakartojimo, Jolanta Gatelyte, Domantu Roliu. Gražu žiūrėti, malonu klausytis jaunų balsų. „Vingiorykštė“ (vadovė A. Burakovienė) išvinguriavo liaudies šokio vingius, pasirodė ir D. Kiaulevičiūtės vadovaujamas kolektyvas. Gražioje vietoje įsikūrusi Čiobiškio seniūnija turtinga savo dvarais, jos istorija – Astruvkos, Čiobiškio dvarai, pastarasis priklausė Pilsudskio giminei, o dvarą projektavo Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tokiose vietose gyvenantiems negalima be dainos, gal todėl ansamblis „Liepelė“, vadovaujama V. Dambrauskienės, nepaisant amžiaus, darniai, skambiai dainuoja, bet kada pasiruošę koncertuoti. „Liepelei“ nenusileido Čiobiškio pagrindinės mokyklos mokytojų ansamblis (vadovė J. Aniūkštienė), I. Strakauskienės vadovaujamas duetas, pati vadovė taip pat dainavo, vadovės E. Svirskienės vadovaujamas Lapelių šokių kolektyvas „Desso“ smagiai sušoko „Jupija“. Paskutiniai, kaip artimiausi miesto kaimynai, atvyko Zibalų seniūnijos atstovai. Ši seniūnija, atrodo, turtingiausia dvarais: Gaidelių, Levaniškio, Staškūniškio, Šešuolėlių. Pastarajame savo laiku lankydavosi Respublikos prezidentas A. Smetona. O kas atstovaus Zibalų seniūnijai jei ne visų seniai pamėgtas Anciūnų kaimo kapela (vadovas G. Makauskas). Žinoma, Anciūnai. Tikriausiai Zibalai be šio kolektyvo pasirodymo būtų nesuprasti. Po ilgų plojimų į sceną pakilo Kultūros centro darbuotojai, sveikindami ir dėkodami dalyviams už darbą ir gerą nuotaiką. Pereinamasis prizas už aktyvią veiklą šiais metais atiteko Kultūros centro Anciūnų filialui. Manau, jie to tikrai nusipelnė.
Fotogaleriją iš renginio galite pamatyti čia
Parašykite komentarą