Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  balandžio 19 d. laikraščio „Širvis“ 16-ame šių metų numeryje.

Štai ir įvyko didysis, ilgai lauktas, dienomis bei naktimis ruoštas, svarbiausias įvykis rajone. Jis buvo aktyviai viešinamas: prie kiekvienos parduotuvės, skelbimų lentose, visuose valdžios internetiniuose ir popieriniuose infarmavimo šaltiniuose. Tik, nežinia dėl ko, šio įvykio stebėti atvyko tik saujelė gerbėjų. Ir tie kasdieną matomi biudžetinėse įstaigose. Praėjusiais metais į tokį įvykį buvo susirinkę dvigubai daugiau Širvintų rajono gyventojų. „Matyt čia vėl devyngalvė pasidarbavo,“ – pagalvojo Širvintų Ksena. Beje, pati devyngalvė nė vienos galvos į įvykį nekišo. Klausite, o koks gi tas įvykis?. O gi ilgai lauktas ir beje ilgokai, net pustrečios valandos, vykęs 2016 m. Mero ir Širvintų rajono savivaldybės veiklos ataskaitos pristatymas. Sakysite: „Oi oi oi, kaip negražu tokį svarbų rajonui įvykį mitu apipinti“. Ten pabuvus, tik mitologinėmis būtybėmis pasakas norisi sekti.

Šiemet jau ne taip kaip praėjusiais metais, Savivaldybės darbuotojai ir valstybės tarnautojai nebuvo išrikiuoti ant scenos. Jei scenarijus būtų pakartotas, tai salė būtų beveik tuščia. Scenoje vietos buvo paruoštos tik vadovių ketveriukei: merei Ž. Pinskuvienei, mero pavaduotojai I. Vasiliauskienei, Administracijos direktorei I. Baltušytei-Četrauskienei, direktorės pavaduotojai E. Pečiukaitienei bei valdančiosios daugumos Tarybos nariams.

Viskas, kas nuveikta, pristatyme buvo išpasakota išsamiai: pateikiant skaičius bei dokumentus. Kas padaryta, patys matome ir tikrai dauguma džiaugiamės. Ataskaitoje prisiimti svetimi nuopelnai bei kas buvo netiesa, pristatymo metu jau nebuvo minima, pavyzdžiui: Kiauklių bei Naidų kelių asfaltavimo darbai, kuriuos atlieka Valstybinė kelių direkcija, bei nebuvo akcentuojama, kad visi baigę globėjų ir įtėvių mokymus bei gerai įvertinti globėjai globoja vaikus. Iš to sprendžiame, kad pačios aistringiausios „Širvio“ skaitytojos – mūsų didžiai gerbiamos vadovės.

Viskas būtų puiku ir tikrai džiugintų vis gražėjantis miestas, vis gerėjantys miesto keliai, vis margiau žydintys gėlynai bei visa kita, kas padaryta išoriniam Širvintų miesto grožiui. Ž. Pinskuvienė akcentavo, kad gražėjantis miestas pakelia čia esančių būstų kainą ir tuo privalome džiaugtis. Ar tai tikrai tiesa? Bet juk miestas nėra naktinė plaštakė, kuriai išorinis grožis yra pats svarbiausias veiksnys kainai pakelti. Miestas yra vietovė, kurioje ne tik turi būti gražu gyventi, bet ir gera, ir patogu. Patogu ne todėl, kad yra lygūs keliai bei šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės bei kambariai, trys prekybos centrai, o svarbiausia todėl, kad čia žmogus galėtų turėti darbo vietą, kuri priklausytų ne tik nuo mero malonės, ir čia, uždirbęs atlygį už darbą, galėtų tuose centruose juos leisti; kad čia jis galėtų laisvai reikšti savo pilietinę nuomonę, laisvai kritikuoti valdžios netinkamus veiksmus ar planus, galėtų be baimės sveikintis su bet kokią religiją išpažįstančiu ar partijai priklausančiu asmeniu ir nesvarbu, ar jis gerbia devyngalvę opoziciją ar dievina kovingąją Širvintų Kseną. Miesto gyventojas jausis savo mieste patogiai tada, kai nebus išjuoktas ar paniekintas, iš jo nebus šaipomasi. Taigi, jei naktinei plaštakei labai svarbu kuo daugiau investuoti į išorinį grožį, miestui nevalia užmiršti ir vidinio – psichologinės atmosferos, investuoti į darbo vietas, gerbti bet kokią nuomonę ar pilietinę iniciatyvą bei remti didžiausius valdžios pagalbininkus – nevyriausybininkus.

O dabar pateiksime ataskaitos pristatymo frazes, kurios labiausiai įstrigo atmintin. [pasisakymai netaisyti – red. pastaba].

I.Vasiliauskienė: „Bet čia galbūt tiesiog aš dėl to, kad labai daug dažnai išgirsti tos kritikos, kad čia nu sutaupyta, nepadaryta kažko tai… Dirbame su globėjais, nu gal dar labai skaudi tema yra tie globėjai… Tai vaikų teisių skyriaus vedėjos, nei specialistės visą vasarą ir dar po to dalį rudens nebuvo. Tai atostogavo, tai sirgo… Bet kada tai skundą rašo globėjai kažkokie tai ar kažkas tai… Na, o kada sulaukiame skundų, kurie tarp kitko kartais būna visiškai ne į temą, vieną tokį turiu, nežinau, ar čia prajuokinti, ar neprajuokinti, juk smagu visada prajuokinti, ar ne… Atsiprašau. Ne visiškai taip kaip akcentuojama, kaip tokiais dideliais ten sakykim baisiais pavadinimais išeina straipsniai, pas mus iš tiesių yra vykdoma veikla… Nors kai kam tai gal būt tai labai nepatinka, mes sulaukiam net darbo inspekcijos, kuri tikrina ar tikrai čia darbo laikas…“

E.Pečiukaitienė: „Bet darbų atliekama tikrai nemažai, nes [ilga pauzė – red. pastaba] švari aplinka, patraukli aplinka yra turbūt vienas iš kokybiškos gyvensenos prioritetų [pauzė – red. pastaba]…“

I.Baltušytė-Četrauskienė: „Nors ne visų seniūnų darbu esu patenkinta… Tarybos opozicijos tarybos nariai labai įsižeidė, nes na, neva, jie bando prisiimti laurus, neva, tai jie čia sugalvojo projektus. Iš tiesų nė vieno projekto nebuvo jų sugalvota. Kaip merė pasakojo, viską pradėjome nuo nulio… Grįžę darbuotojai grįžo į darbo vietas, ne į darbą…“

Merė Ž. Pinskuvienė: „Skaitėm ten tuose topiniuose mūsų portaluose, viskas ten buvo parengta, atėjo, joms tik asfaltą reikėjo išklot. A ja jai, tai ko neklojo, taigi galėjo klot ar ne?.. Jums tiktai duosiu perskaityti, kadangi žurnalistės tiesiogiai įrašo viską ir tai bus ištransliuota internetiniuose portaluose… Čia yra trylikti metai, kai meras sėdi kėdėj ir bijo ją prarasti, net elementariai niekur neišvažiuoja… Keturioliktais metais irgi dar saugojo tą kėdę, irgi štai kiek pinigų… Jūs supraskit, opozicija per šituos du metus, aš jau kalbu ne už metus, per du metus neparengė nė vieno sprendimo, neteikė nė vieno pasiūlymo, ir netgi biudžetas kai buvo tvirtinamas, rėkė gal ten pinigų, gal ten pinigų, tai skundus rašyti moka į įvairiausias instancijas, žurnalistams komentuot moka… Irgi gavom skundų, „en“ kartų šitie dalykai buvo apskųsti… Taip, nu va pralaidos pirkimas, ar čia kalbam apie konkursus, nes ten mus labai skundžia, kad pas mus konkursai neaiškūs, bet kažkaip atsakymus gaunam, kad kažkaip visiems viskas aišku, ir nu elementariai niekas nevyksta nors su antrankiais mūsų nieks neišveža, nors aš įsivaizduoju, kad kažkieno noras yra… Neskaitysiu, ko jie čia prisisvaigo, pasakysiu… Ir ką jūs galvojate, oi pasižiūrėtumėt įrašą, kas toj Taryboj darėsi… Opozicijai pats skaudžiausias klasimas, bet aš ir paskutinėj Taryboj pasakiau, jūs norit ar nenorit, šitas sporto kompleksas vis tiek stovės, visiškai nežiūrint kiek opozicija į Viešųjų pirkimų tarnybą, ten kažkur dar ten prezidentūrom, žurnalistam dar kam jie ten rašo skundus, pila vieną po kito. Aišku, aš esu 100 procentų tikra, jeigu nebūtų buvę skundų, šita suma būtų buvus didesnė… Bet vėl tada kyla klausimas, kaip direktorius, redaktorius, žurnalistas ir visoks koks ir ir ir… Ąžuolas, žvakutės degė. Nu degė, matėm, žvakutės tos degė ir prie to ąžuolo ir vartėsi kažkas, gulėjo ten kažkurį sekmadienį, ten viena ten atsistojusi filmavosi, kita vėl gulėjo, kas ten su kuo gulėjo neaišku, iš tolo nemačiau, bet gulėjo ir filmavosi. Ar gulėjo, ar negulėjo, vis tiek ta aikštė bus. Taip jų skundai, jų pasigulėjimai ir pasivartymai po tuo ąžuolu, mums sutrukdė šiais metais įgyvendinti projektą… Galės prie fontano gulėt… O ne, žinot, Živilė užsinorėjo šich myliu ten kažką, tai kažkam asfaltą ir padariau, šich kažko nemyliu, kažkam asfalto ir nedarau… Sėdi vaikas, suolas, stovi bliūdas ir kibirai, ir per stogą laša vanduo per elektros laidus, iki nelaimės žingsnių nu kiek vienas, du, bet dėl to galvos niekam neskaudėjo… Taip, buvom labai nepopuliarūs, visi čia sėdintys, ant visų buvo puolimas… Buvom klaikiai nepatogūs, bet Tarybos nariai vėl gi mumis tikėjo, sprendimas kategoriškai nutraukt su jais sutartį. Mus gąsdino teismais, mums žurnalistai važiavo, filmavomės, kur tiktai mes nesifilmavom, bet mes nepabijojom… Tikrai bus šiukšlinės ir šiukšlėms, pažadu, ir šuniukų bei kačiukų ten tiem kakukam, ekstrementam, labai jau sudėtinga ištart čia… Bet aš nesuprantu, kodėl niekas neskundė, čia čia ką jie darė viskas buvo gerai, ir spauda manė, kad čia viskas buvo daroma gerai… Tegu rašo tuos skundus, atsakysim mes į tuos skundus, o ne, tai pasisamdysim teisininkus ir kažkaip išsivyniosim… Labai džiaugiuosi, kad man šitas dalykas pavyko, nors medalius susikabino Šimašius… Toks jausmas, atrodo, kad mes sportuojam, bet iškart leidžiam vaikam tokiu pelėsiu kvėpuot, jūs žinot, nuo pelėsio kokios ligos atsitinka, turbūt, ir mes tai darom su savo vaikais… Tai jūs suprantat, po kokiu tanku mes esam pakišti, dabar atėjo čia šitie blogiečiai, dabar sukvies visus Širvintų rajono žmones ir ką, gerbiamieji, nu ką laukia jūsų dar mokestis vienas… Dešimt metų nieko nereikėjo: nei viešo tualeto, kur pasiusiot, dabar tiktai problema. Nei kelių jiem nereikėjo, pralaidas pirkom po 500 eurų, visiems viskas gerai buvo, atėjo čia stebukladariai ir cikt ir visas gatves Širvintose išasfaltuoja. Nebūna tiek, ir tai mes per metus padarėm šešiolika… Ir dabar kviečia mums televiziją, kodėl šitą gatvę išsafaltavo, o šitos neišasfaltavo. Gerbiamieji, dedu ranką ant širdies, jeigu jūs galvojat, kad jums televizija ar kokia nors laida išasfaltuos gatvę – tepadeda jums Dievas. Bet televizija nė viena gatvės neišasfaltuos ir tokie klausimai, po televizijos pasirodymo mano kabinete nėra net svarstomi… Mum šitie reisai važiuot neapsimoka, mum apsimoka tik Širvintos–Vilnius su supuvusiais autobusais važinėt, kur kojos tuoj išlys… Mum kartais pasako, moterys, nes pas mus labai moteriškas kolektyvas, sako moterys nu susitvarkykit su tais skundais, nes taip atrodo, kad pas jus niekas nevyksta. Pas mus vyksta, bet mūsų opozicija, kadangi jie patys niekad gyvenime nesugebėjo nieko padaryti, jiem yra labai pavydas, kai atėjo žmonės nauji, nes didžioji dalis yra naujų žmonių ir atėjo moteriškaitės ir ima susitvarko, ir padaro… O jeigu koks valstietis dar išlys apskųs, tai dar atsidės, o jie tyčia apskųs, kad mes tik negalėtume greideruot ir ir ir duobių taisyt… Nes čia yra totalus krachas. Suprantat, sustatom drabužių džiovykles, tas pakabas, susikabiname triusikus, nu ir gražus miestas… O dabar dar atėjo žaliukai, kaip sakau, pas mus, tai jūs žinot, kad finansavimas sumažintas ypatingai keliam ir šiemet Širvintos tikrai žinau, kad gauna mažiau nei praeitais metais. Nu jūs atsimenat valstiečiai kaip į rinkimus ėjo, sakė viskas regionams, tai būtent nuo regionų keliai ir nuimti… Kai pasibaigs apskundimo terminai, aš tikrai paviešinsiu, kas prieštarauja… Tuos du likusius dirbsim taip, kaip dirbom šiuos metus, tai dar po dvejų metų mum nereikės jokios opozicijos, būsim mes vieni… Gerbiamieji, jūs man šautuvą pristatykit, jai, jiem pristatykit, mes pakeisti ir padaryti nieko negalim…“

Štai kokių pašaipių replikų sulaukė opozicija už savo tiesioginių pareigų vykdymą, kokių pašaipų sulaukė pilietiškų širvintiškių iniciatyvos, siekusios išsaugoti aikštės ąžuolą, kaip menkinami tie, kažkokie globėjai, kurie pradėjo globoti vaikučius dar prie anos valdžios, ir kaip liaupsinama vienintelė per dvejus metus surasta giminystės ryšiais nesusijusi su globojamais vaikais globėja, priėmusi į šeimą tris vaikus, kaip menkinamas buvusios valdžios darbas, kaip akcentuojami skundai, nesvarbu, ar būtų nepolitinių širvintiškių, ar būtų politikų, opozicijos skundai, nesvarbu, ar jie pagrįsti, ar ne. Kokią žinutę siunčia pasakymas: „Bet televizija nė viena gatvės neišasfaltuos ir tokie klausimai, po televizijos pasirodymo mano kabinete nėra net svarstomi…“, manau, supranta bet kuris iš mūsų. O šių frazių bendra žinutė skelbia: „Kas ne su mumis, tas prieš mus, kas bandys prieštarauti – bus nutildytas“. Ir te padeda jiems Dievas.

Visą ataskaitos pristatymo garso įrašą galite paklausyti čia. Įsimintiniausias frazes galite išgirsti čia:

Straipsnis buvo išspausdintas  balandžio 19 d. laikraščio „Širvis“ 16-ame šių metų numeryje. Štai ir įvyko didysis, ilgai lauktas, dienomis bei naktimis ruoštas, svarbiausias įvykis rajone. Jis buvo aktyviai viešinamas: prie...