Pasidalink per Facebook!

Vis dėlto gyvenimas tęsiasi, kad ir kas ką sakytų ar bedarytų. Kiekvienas jame esame it kokiame spektaklyje, o ir rasti savo vaidmeniui dublerį neįmanoma. Žinoma, pažarstyti anglis svetimomis rankomis įmanoma, ypač tiems, kurie užima aukštus postus, bet kitiems, deja deja. Turi iki pačios pabaigos atlikti savo vaidmenį. Sakysite, ko čia tasai Varpininkas vėl į lankas pasidavė?! Ėgi mano varpinė, kurios deja ašai jau nebeturiu, bet užtatai savo mintis galiu laisvai dėstyti, virto menama varpine. Ašai, mielieji mano, po didžiųjų įvykių mūsų valstybėje, nagi prisiekė nauja Vyriausybė, pristatė naują programą, ministerius, mintiju sau tyliai savo menamoje varpinėje, kažin kaip čia mūsų karalystei atsilieps pastarieji įvykiai. Ašai sau leisiu pasvarstyti ir pamintyti, kad turėtų būti vienokie ar kitokie pokyčiai, bet jau oficialiuose sluoksniuose. Na, kad ir, sakykim, teisingoje karalystės spaudoje sumažės vienokių publikacijų, o kad ir nepadaugės, tai bent jau nebus tiesmukai kėsinamasi ar tepliojami vienų politikų mundurai, juk nauja šluota valdžioje, naujai šluoja ir buvusius mūsų valdovės pramintus, o gal net ir išasfaltuotus keliukus pas vieną ar kitą ministerį teks užmiršti, reikės naujų ieškoti, o tai padaryti, mano galva, nebus taip jau lengva, kas kad valdovės skaidriausiosios antroji puselė Seime sėdi ir apie etiketą, oi persiprašau, apie etiką ir estetiką su kolegomis debatuoja.

Nebėra teisingumo ministerio, kuris eglutę pas mus dar pernai žiebė, nebėra ir premjero, kuris dosnia ranka milijonus žėrė nelemtam baseinui, sporto centrui. Nebebėra, bet užtatai tebėra mūsų valdovė skaidriausioji, tiesa, kiek, ar nuo koronos reikalų, ar nuo šventinių eglučių puošimų ir žiebimų, pridususi, bet tebėra. Vadinasi, mums, varguoliams nelaimingiesiems, o gal atvirkščiai – pateptiniams, jokio skirtumo, kas valdžios viršūnėje kaitaliojasi, pas mus, apačiose, viskas po senovei.

Žinoma, kas ir kaip, tad ir gyvename kiekvienas kas ir kaip. Na bet vis tik, džiaugtis tikrai galime: eglutė mūsų ne skarota, bet kaspinuota, tačiau pripažįstama, giriama ir renkama. Sako, kad tikras kalėdinis kampelis šalia mūsų valdovės skaidriausiosios rūmų, atvyksta ir užsienio svečių, net iš Kauno, o gal ir iš dar toliau. Tiesiog dyvų dyvai.

O tiems dyvams ir kalėdiniams stebuklams galo nėra, na kad ir anava: eglutės įžiebimas truko tiek, kiek rekomendavo jau buvęs sveikatėlės ministeris – iki penkiolikos minučių, tad virusu buvę, žiebiant eglę, užsikrėsti, bent jau teoriškai ir pagal rekomendacijas, tikrai negalėjo. O jei jau kam nuskilo ir parsinešė su savimi kokį viruspalaikį, tai čia, taip sakant, paties žmogaus laisvas pasirinkimas, galėjo jo ir nepasiimti. Pats kaltas.

Dar vienas dyvas, grįžtant prie jų atgalios, mūsuose kursuoja naujas kalėdinis transporteris, toks nedidukas, bet, sako, kokių dešimt žmogelių gerai pasispaudę drąsiai sutilptų, o jei tokių, kaip valdovė skaidriausioji, gal ir vienuolika. Na bet ne apie tai. Štai jau pernai važinėjo tokis traukinukas, smagios pramogos, grynas oras, ventiliacija. Šiemet viskas rimčiau, tikriausiai peršalo vienas kitas pernykštis dalyvis, tad ir transportas šiemet su stiklais, jau vėjas nešvilpia, tik pats švilpk su vėjeliu žvalgydamasis į karalystės žiburius. Savo ausimis girdėjau, kad pastarasis kalėdinis keturratis siūlėsi visiems ant Lietuvos, ir tik mūsų karalystė jį įsileido. Sakykite, juk auksinės širdies mūsų valdovė skaidriausioji, juk rūpinasi mūsų varguolių pramogomis. Visiems kitiems ant Lietuvos, matai, nusišvilpt, kad žmonės pramogų neturės, neva korona, negalima, o va pas mus, prašom, ir ne tik kalėdinis transportas suorganizuotas, bet dar ir du kioskai su gardumynais atrioglinti, vilioja varguolius kvapais karšto šokolado ir įvairiausiais gardėsiais.

Ką, sakysite, ne dyvai? Ir kas svarbiausia viskas legalu, viskas oficialu, viskas vieša, nereikia ieškoti pažinčių, drebėti dėl kokio tikrintojo, čia viskas, ko tik širdis trokšta. O jei kas kuo nors užsikrės, susirgs ar pas šventąjį Petrą sugalvos nukeliauti, tai čia, taip sakant, laisvas pasirinkimas, laisva valia, kiekvienas atsako už savo veiksmus asmeniškai. Negali gi mūsų valdovė skaidriausioji (ne, galėti ji gali, bet tiesiog šitoje vietoje laisvė rinktis) prie kiekvieno pastatyti po policininką ar kokį patarėją, kad varguolis teisingai pasirinktų. Šekit pramogas ir prisiimkite atsakomybę, gerbiamieji. O kad būtų didesnis „ekstrymas“ (čia mane mano anūkėlis pamokė, besimokydamas nuotoliniu) dar ir svečių iš didmiesčių, tokių kaip Vilniaus ar Kauno užvažiuoja, ten sako sergamumas didesnis. Tai čia taip gaunasi, viena perki, o du gauni – atėjai prie eglutės, te tau ir koronėlę nemokamai, juk reikia reitingus didinti, nes kaimynai ukmergiškiai jau mus lenkia.

Tik va ašai sau ūturiuoju ir mintiju, kažin kaip mes mokėsim atsidėkoti už tąjį gėrį, kurio tiek mums prieš Kalėdas valdovė skaidriausioji pridovanojo, pridėliojo. Reikia čia, ašai mintiju, dar pagalvoti, juk sako: „Kaip šauksi, taip atsilieps“. O skolas reikia iki Kalėdų grąžinti. Kviečiu bendrai pagalvoti, kas prisijungiate?

Jūsų toli žvelgiantis Varpininkas

Vis dėlto gyvenimas tęsiasi, kad ir kas ką sakytų ar bedarytų. Kiekvienas jame esame it kokiame spektaklyje, o ir rasti savo vaidmeniui dublerį neįmanoma. Žinoma, pažarstyti anglis svetimomis rankomis įmanoma,...