Naujausios žinios

Kalta aplinka?

Jonė Lieponė

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 8 d. laikraščio „Širvis“ 10-ame šių metų numeryje.

Vėl skaitau jau girdėtą informaciją: prasilošęs veikėjas lošimo įstaigą padavė į teismą. Priežastis be galo „rimta“ – buvo nepaisyta jo parašyto prašymo neįleisti į lošimo namus. Nebežinau, kuri emocija ima viršų: juokas ar pasipiktinimas? Oi, kaip mes sugebame problemą perkelti nuo sergančios galvos ant sveikosios. Nebegali žmogelis valdyti priklausomybės, lai ją valdo kiti. Išties, juk daug padaryta dėl priklausomybės mažinimo, argi ne? Paprašiau, kad manęs neįleistų, ir problemos nebeliko, ją dabar turi lošimo namai. Nepaklausė, įleido, lai dabar grąžina praloštą turtą ir dar moralinę žalą atlygina. Teisėjų nutartys irgi dažnai būna neprognozuojamos, yra tikimybė, kad ieškinį patenkins, taip sudarydami precedentą. Va tada prasidės! Parašysime kiekvienas prašymą neįleisti mūsų, tada ramiai eisime lošti. O po kiekvieno pralošimo – teisman, lai grąžina pinigus. Gaila, kad Širvintose nėra legalaus kazino, tikrai tokiu atveju susigundyčiau užsukti. Apie „pogrindinę“ įstaigėlę teko nugirsti, bet ten eiti negaliu – šešėlinio verslo neremsiu.

Kalbant rimčiau, niekaip nesuvokiu, kodėl lošimo įstaiga yra atsakinga už kliento priklausomybę ir kas sugalvojo tą prašymų neįleisti sistemą. Lošimo verslas pas mus legalus? Legalus. Ar lošti tempiama prievarta? Ne, lošėjai renkasi nekviečiami. Ar lošimo įstaigos turi leidimus gydyti nuo priklausomybių? Ne, tuo užsiima specialistai. Tai kodėl jie turi būti atsakingi už neatsakingo piliečio problemas?

Mes labai mėgstame rinktis lengviausią išeitį. Parašiau prašymą neįleisti manęs į kazino ir esu „švarus“ – priklausomybės nebeliko. Tai gal visi taip „gydykimės“? Lai narkomanai rašo prašymus narkotikų platintojams, rūkaliai – cigarečių gamintojams, o alkoholikai – prekybos centrams ir nelegaliems prekeiviams. Gyvenimas kaip mat taps šviesesnis, tik teismams darbo padaugės, vos spės priklausomybių bylas nagrinėti.

Pykstame ant lošimo įstaigų, keikiame greitųjų kreditų dalintojus. Oi, sužlugdė mane vargšelį, davė kreditą ir liepė grąžinti, o aš pinigų jau nebeturiu. Ką daryti? O kur, tamstele, vėpsojai, kai kitiems sveiką protą Dievulis dalino? Vėlgi, ar tau tą kreditą per prievartą įbruko? Ne, pats prašei, pats norėjai. Taip, sąlygos kreditui gauti ypatingai lengvos, gaišaties nedaug, bet nuo prievolės grąžinti niekas neatleidžia. Pakanka, prieš pasirašant sutartį, ją perskaityti bei blaiviai įvertinti grąžinimo galimybes ir nereikės keiksnoti „kraujasiurbių“ kredito įmonių. Galvos juk duotos ne tik tam, kad vidun neprilytų, kartais jos praverčia ir mąstant, gerbiamieji.

Suprantu ir užjaučiu lošimo priklausomybę turinčių asmenų šeimas, joms tikrai nelengva. Bet kaltinti dėl to lošimo įstaigas – neteisinga. Priklausomybės atsikratyti gali tik pats asmuo, padedamas artimųjų ir specialistų. Taip, reikia noro, tvirtos valios, suprantama, ir lėšų. Už viską gyvenime reikia mokėti, vienokiu ar kitokiu būdu. Prašymas neįleisti – tai stručio politika, problemos sumenkinimas ir perkėlimas ant svetimų pečių. Teismas irgi nuo priklausomybės neišgydys, tuo pasirūpinti teks patiems. Nekaltinkime aplinkos, kalti esame patys. Turėkime valios tai pripažinti.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*