Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 14 d. laikraščio „Širvis“  44-ame šių metų numeryje.

Keičiasi laikai, keičiasi ir mados, o juo labiau, jei kaitai tinkamas sąlygas sudaro įstatymai. Jei anksčiau sakydavo, kad už vieną muštą dešimt nemuštų duoda, tai dabar šiukštu net apie tai pagalvoti. Taip, fizinis smurtas ne išeitis ir ne auklėjimo būdas. Auklėti reikia ugdat, pamokant, paaiškinant. Kas šito nežino?! Ir visgi, kuriam tėčiui ar mamai nėra tekę raudonuoti iš gėdos dėl savo vaiko netinkamo elgesio, kai pačiu netinkamiausiu momentu vaikas atsisako rengtis, išeiti iš žaidimų aikštelės, pradeda muštis su kitu vaiku ar pasisavina ne jam priklausantį daiktą. Tėvai dažnai pasimeta ir nežino, kaip elgtis, kaip reaguoti į vaiko netinkamą elgesį. Dažnas tėvas net nežino, kaip kitaip drausminti vaiką, jei ,,auklėjimas diržu“ yra draudžiama auklėjimo priemonė. Tuomet ir prasideda užburtas ratas: tėvai drausminti vaikus bijo ir nežino kaip, vaikai nedrausminami pradeda tėvus terorizuoti prikaišiodami savo teises ir grasindami vaiko teisių apsauga savo tėvams. Budrūs kaimynai, išgirdę dažnus barnius ir matydami, kaip tėvai nesusitvarko su vaikais, informuoja atitinkamas institucijas. Šios, atvykusios ir nenorėdamos rizikuoti savo kailiu, tūlu atveju nustato (arba net nenustatinėja) antro lygio grėsmę ir vaikai iš šeimos paimami, perduodami globėjams. Gerai, jei globėjai yra, jei ne, tuomet vaikai atsiduria ligoninėse, krizių centruose, globos įstaigose. Nubaudžiami ir vaikai, ir tėvai. Tačiau tai dar ne istorijos pabaiga. Tuomet žvilgsniai nukrypsta į globą suteikiančius asmenis. Jie pradedami iš įvairių kampų analizuoti, aptarinėjama jų kompetencija, pašaukimas, verslo darymas ir taip toliau, ir panašiai. Vargu ar kas pagalvos, kad pačiam globėjui reikia pagalbos ir paramos, o čia aplinka dar pradeda spausti ir jį vertinti. Galbūt dėl tokio mūsų požiūrio taip sunkiai globos idėja skinasi kelią ir labai sunkiai atsiranda naujų šeimų, galinčių priimti reikalingus globos. Galbūt ir kirba mintis žmogui, kad mano šeima galėtų padėti ir priimti vaiką, tačiau aplinkinių reakcija ir neigiamas vertinimas bei nesveika priežiūra iš valdiškų institucijų atgraso nuo šios minties. Kam to reikia? Ramiai gyveni ir vargo nematai. Tai negi išeities nėra?

Žinoma, kad yra. Pirmiausia pradėkime nuo šeimos, kurioje gyvena vaikai. Geri santykiai su vaiku ir jo tinkamas elgesys prasideda nuo trijų dalykų ir, jei jų nėra, bet koks auklėjimas ir drausminimas nėra efektyvus. Taigi:

1. Aiškios taisyklės namuose, kurios nusako vakui, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne, kaip dera elgtis einant į parduotuvę, svečiuose ir pan.

2. Vaikas turi žinoti, kuo jam naudinga tinkamai elgtis, ar jis bus giriamas, įvertinamas, nes jei vaikas nesulaukia iš tėvų paskatinimo, dėmesio gali pradėti reikalauti netinkamu elgesiu. Geriausias būdas skatinti tinkamą vaiko elgesį yra laiko leidimas su juo, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas.

3. Drausminimo priemonės. Turi būti aišku, kas bus, jei vaikas pažeis teisykles, jei elgsis netinkamai. Pavyzdžiui, kol nesusitvarko žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tėvų žodis turi būti galutinis ir neatšaukiamas. Nereikia gąsdinti, bet reikia įvykdyti pažadėtą baudą. Reikia taikyti pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė. Taip pat reiktų prisiminti, kad reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai. Kažin ar dvimetis, trimetis yra pajėgus paklusniai vaikštinėti po prekybos centrą keletą valandų.

Taigi padėkime šeimai auginančiai vaikus, patarkime, galbūt pasiūlykime pagalbą, nurodykime, kur gali kreiptis tėtis ar mama, jei sunkiai sekasi susitvarkyti su vaiku. Žinoma, labai sunku priimti pagalbą iš šalies, bet esame vienos bendruomenės nariai, turime padėti vieni kitiems.

Turime ne globėjus linčiuoti ir juos vertinti, kuris geresnis, o kuris blogesnis (patikėkite, juos jau tiek kartų vertino ir pervertino specialistai, globėjai turėjo baigti specialius kursus, jiems taikomi ypatingai aukšti reikalavimai), o patys eiti ir tapti globėjais, tapti tais, kurie gali padėti ir prisidėti teikiant pagalbą silpniausiems ir to reikalingiausiems. O kai paglobosite kelis vaikus ir išgyvensite visas globos stadijas, tuomet galėsite kur kas objektyviau ir nešališkai kalbėti apie globos instituto tobulinimą ir reikalingumą. Dažniausiai įvairių blogybių priežastys slypi mumyse pačiuose, o ne pas kaimynus.

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 14 d. laikraščio „Širvis“  44-ame šių metų numeryje. Keičiasi laikai, keičiasi ir mados, o juo labiau, jei kaitai tinkamas sąlygas sudaro įstatymai. Jei anksčiau sakydavo, kad...