Naujausios žinios

Kartelę – aukštyn!

Skubu, mielieji mano, pasidalinti su jumis savo džiaugsmais: neseniai turėjau progą pakeliauti po gimtąją Lietuvėlę, pasigrožėti josios didmiesčiais beigi bažnytkaimiais, dvarais ir lūšnynais. Įspūdinga kelionė buvo, tvirtinu ašai jums, mielieji. Bet kas labiausiai nustebino, tai tikrai ne gimtinės grožis. Nustebino, ką jau čia – tiesiog pritrenkė tai, kad visa Lietuvėlė, nuo garsiausių didmiesčių iki smulkiausių kaimelių, pažįsta ir žino mūsų skaidriausiąją valdovę ir josios neapsakomą grožį. Ar senas, ar jaunas, ar girtas, ar blaivas – visi, vos išgirdę, kad esu iš mūsų miestelio, tuoj užveda kalbą apie valdovę ir josios beigi josios gėlynų grožį. Tai dabar, pasibaigus manajai šimtmečio kelionei, ašai lieku nesupratęs valdovės užmačių. Kodėl jinai tenkinasi mūsų, kad ir puikaus, betgi nedidelio ir nežymaus miestelio, valdovės titulu ir regalijomis? Su tokiu visuotinu žinomumu ir populiarumu jai mažių mažiausiai į prezidentus taikytis vertėtų. Arba bent jau kokį didmiestį, ar garsų kurortą savo valdoms rinktųsi, ne visur juk dar gėlės žydi ir trinkelės puikuojasi. Gal valdovei, kaip ir man, reikėtų į kelionę išsiruošti? Ne į užjūrius, ne į pajūrius, o į gimtinės kaimus ir miestus. Gal tada akys atsivers ir supras valdovė, kad laikas mūsų miestelį palikti ir siekti naujų aukštumų ir iššūkių. Sutinkate su manimi, mielieji? Laikas kelti kartelę aukštyn ir ne kitaip. Juolab, kai tokia reta proga kitąmet – šitiek rinkimų vienoje krūvoje, laikas naujiems iššūkiams.

Grįžus iš kelionių, įdomu buvo su vietos naujienomis susipažinti. Nugirdau tokius nepasitenkinimo atodūsius: atseit valdovė pagailėjo pinigėlių ir neprisidėjo prie darželinukams dovanoto šiltnamio įsigijimo. Ašai likau visai nenustebęs. Seniai visi žinome, kad valdovė finansuoja tik savo sumanytus projektus ir užmanymus. O jau ką visokie pilietiški asmenys sumąsto, tai jai reaguoti ir palaikyti visai neprivalu. Štai kažkoks mokslo tūzas sumanė istorinių mūšių vietas įamžinti. Kvietė valdovę prisidėti, savo valdovišką indėlį į tą reikalą įnešti. Neįnešė… Pilietiška bendruomenė sugalvojo atminimo lentą Lietuvos kūrėjams pastatyti. Jau jie net pinigėlių neprašė, tik pritarimo ir vietos tai lentai įkurdinti. Nesulaukė nei pritarimo, nei vietos. Belieka kažkam iš tų pilietiškų personų savame sklype (jeigu tokį turi) tą atminimo lentą įkurdinti ir patiems susirinkus grožėtis. Ateityje žinos, kad nereikia su savo iniciatyvomis išsišokti, tam yra valdovė ir jos komanda, jiems, kaip sakoma, ir visi tūzai į rankas. Nors valdovė visus netikusių buvusiųjų padarytus nuostolius verčia nepaklotomis trinkelėmis ir nepasodintais gėlynais, kažin, ar priimtų iš „ne tų“ personų siūlymus dėl naujo gėlyno ar pamiršto trinkelėmis iškloti kokio kampelio ar užkampio. Netiktų tasai siūlymas, tikrai netiktų, patikėkit manim.

Štai todėl ir šiltnamis vaikučiams liko be valdovės dėmesio ir indėlio. Tegul dabar patys kapstosi ir sukasi kaip išmanydami – valdovė čia niekuo dėta. Jinai ir taip daug rūpesčių turi: šitiek nepabaigtų darbų laukia. Rinkiminė kampanija jau prasidėjo, reikia kažkuo ne tik pradėtu, bet ir pabaigtu girtis, o pabaigos oi kaip dar toli. Gerai, kad žiema neskuba ir leidžia padirbėti, galgi nors dalelė apkasų bus išlyginta ir galėsim ramiai vaikščioti.

Tad palinkėkim, mielieji, valdovei sėkmės. Lai nebijo jinai kelti kartelės ir siekti tolimesnių aukštumų. O dėl miestelio tegul nesijaudina – tikrai nepražūsim, išgyvensim ir be valdoviškos globos. Lai tik jai gerai sekasi, tai ir mes būsim laimingi. Tikiuosi, po savaitės sulauksim gerų naujienų. Iki pasimatymo.

Jūsų Varpininkas – rinkiminių rezultatų numanytojas ir išmanytojas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*