Naujausios žinios

Kas gina kaimynų teises?

Jonė Lieponė

Tylus, ramus rajono miestelis iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad čia virtų aistros ir rietenos. Tiesiog idilė. „Taip ir būtų. – pasakoja gyventojai. – Gyventume visi ramiai ir draugiškai, jei ne viena moteriškė.“ Viena drumsčia visą miestelį? Reikia sugebėti.

Pasirodo, smarkioji moteriškutė (pavadinkime ją Ramune) turi lengvą proto negalią. Visa šeima tokia, tik broliai jos ramūs, grėsmės nekeliantys. Užtat Ramunė atsigriebia už visus. Ankstyvas rytas, pusė šešių. Matyt, kažką susapnavusi, pusnuogė Ramunė daužo kitoje gatvės pusėje gyvenančios kaimynės duris ir visa gerkle ją plūsta. Išsigandusi moteris tūno viduje ir meldžiasi, kad moteriškė nuo durų nepultų prie langų, nepažirtų šukės. Kiti kaimynai suskumba raminti triukšmadarės. Gauna ir jie savo porcijas. Sako, policiją kviesti beprasmiška: išsiveš, surašys protokolą ir paleis. Kviesdavo medikus, bet jie suleisdavo vaistų ir išvažiuodavo. Iki kito karto. Gydytis turi norėti pats žmogus, niekas prievarta nehospitalizuoja, vaistų nebruka. Lieka kaimynai laukti kito išpuolio ir džiaugiasi, kad jie ne kasdien būna. Bet, sako, dažnėja. Gyvenimas artimiausiems kaimynams darosi nebemielas.

Ramunė turi sūnų. Irgi ligonis – autistas. Tokiam vaikui turi būti ypatingos sąlygos, reikia kantrybės ir ramybės. Kad šeimoje to nėra, ir kvailam aišku. Ką apie tai mano Vaiko teisių apsaugos tarnyba? „Nieko, – sako kaimynai, – po paskutinio konflikto paskambinome. Atvažiavo, apsidairė ir išvažiavo.“ Vaiko teisių apsaugos tarnybos pozicija žinoma: vaikui geriausia šeimoje. Teisinga pozicija, bet šiuo atveju – kažin. Ar po metų, kitų ir sūnus, kaip ir motina, neterorizuos kaimynų? Visko gali būti.

Pasakoju šią istoriją pažįstamai iš kito miestelio. Ji visai nenustemba. „Ir mes turime tokį Antaną. – atsako. – Niekada nežinai, kaip jis gatvėje sureaguos į tavo pasisveikinimą – atsakys tuo pačiu, ar išdės į šuns dienas. Neretai ir kumščius darban paleidžia. Stengiamės jį iš tolo apeiti, be reikalo neužkabinti, baisu.“

Tai kur išeitis? Pas mus taip gerbiamos teisės: kalinių, psichikos ligonių, alkoholio mėgėjų. Štai dabar sugalvota iš naujo persvarstyti neveiksniais pripažintų bylas. Net nejudrius, „daržovės“ lygio neįgaliuosius teks gabenti į teismus, įrodyti, kad jie neatgijo ir vis dar negali savimi pasirūpinti. Alkoholikai gydomi tik savo noru, nesvarbu, kad išgėrę jie tampa nevaldomi ir agresyvūs, terorizuoja ne tik šeimą, bet ir kaimynus. O policija neretai triukšmadarį pavėžėja iki kaimo galo ir paleidžia į visas keturias puses. Tai kas gina eilinių gyventojų teises?

Ramunės kaimynai, sako, kreipėsi į spaudą. Be naudos. Žurnalistai parašė užklausas medikams, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai. Gavo atsakymus, kad „ Dėl asmens duomenų apsaugos informacija neteiktina“. Taškas. Dabar, sako, beliko „TV pagalba“ ar „24 valandos“. Bus puiki laida: Ramunė pademonstruos iškalbą, gal ir kamerą kokią apdaužys, pasifilmuos ir kaimynai. Kas pasikeis po laidos? Niekas. Nes kaimynų teisės į ramų gyvenimą niekam nerūpi, svarbiausia – Ramunės ir panašių į ją teisės gyventi „atsipūtus“. O kaimynai pakentės, ne naujiena.

2 Comments on Kas gina kaimynų teises?

  1. Jokių šansų. Ne šitoje invalidų šalyje, kuri yna banditus ir priedurnius. Mano vaiko klasėje mokosi autistas. Siūntinėja MOKYTOJUS ant trijų raidžių, daužo berniukus, domisi mergaitėmis. Ir niekas jam nieko negali padaryti. Maža tuo – mokytojai (turbūt priverstinai) yra visada jo pusėje. Kai vaikai ateina pas klasės vadovą paskųsti jį, ta atsako kad patys kalti, nes sunervinote jį. Galvojame keisti mokyklą.

  2. Mane,mano vaikus terorizuoja ir negaliu nieko padaryti. Dirbu, užsidirbu bet su vaikais ištisai patirem psichologinį smurta ir niekas padėti negalià.

Komentuoti: Dalia Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*