Kas svarbiau – apskaita ar sveikata?
Jonė Lieponė
Asociatyvi nuotrauka
Straipsnis buvo išspausdintas liepos 5 d. laikraščio „Širvis“ 27-ame šių metų numeryje.
Kiek bekalbėtume apie medicinos reikalus, visada bus aktualu ir kels susidomėjimą. Nes nei vienas nesame apsaugotas nuo ligų ir traumų. Šiandien sveikas ir tvirtas – rytoj paliegęs ir sugniužęs, tai labai tikėtini variantai. Šeimos gydytojas yra tas asmuo, kuris pirmasis išgirsta mūsų skundus ir bėdas. Ar tikrai išgirsta? Kartais atrodo, kad ne tik neišgirsta, bet ir nenori išgirsti.
Vos prieš keletą dienų skaičiau šeimos gydytojos atviravimus apie tai, kad pacientui ji galinti skirti… septynias minutes. Ką gali net ir genialus medikas nustatyti per tiek laiko? Nebent slogą. Ir tai tik jei nosis paraudusi ir varva. Jei dar tik pati slogos pradžia, tai per tiek laiko gali jos ir nepastebėti. Todėl nebestebina, kad šeimos gydytojas, minutėlei pakėlęs akis nuo pildomų dokumentų krūvos, vizualiai diagnozuoja tavo ligą, nesivargindamas skirti tyrimų, ar bent jau daugiau paklausinėti apie savijautą. Nėra kada, už durų būriuojasi kiti bedaliai, niekaip nesulaukiantys eilės. Kartais toji vizualinė diagnostika būna taip nutolusi nuo realybės, kad net baugu darosi.
„Atėjau pas šeimos gydytoją skųsdamasi galvos skausmu ir svaigimu, bendru silpnumu. Dabar gripo sezonas, virusai siaučia – vartok vitaminą C. Tokį verdiktą paskelbė mano „geroji“ gydytojėlė, – pasakoja pacientė. – Beveik mėnesį kankinausi, padėtis vis blogėjo, teko vėl traukti gydymo įstaigon. Primygtinai prašiau atlikti kraujo tyrimą. Po keleto minučių paaiškėjo: pavojingai nukritęs hemoglobino lygis. Paskyrė geležies preparatų, jau po savaitės pasijutau geriau. Kodėl pirmo vizito metu nebuvo galima padaryti šio paprasto tyrimo ir imtis priemonių?“
Pacientės klausimas konkretus ir logiškas. Bet jai dar nėra kuo skųstis, istorija gerai baigėsi. Kitas vizualinės diagnostikos atvejis baigėsi kur kas liūdniau.
Šešiasdešimtmetis vyras pasijuto blogai: vargino kosulys, ėmė dusti. Šeimos gydytoja (neseniai perėmusi dekretinių atostogų išėjusios kolegės pacientus), nepakeldama galvos nuo pildomos ligos istorijos, tarstelėjo: „Aiškus bronchitas, nusipirk ACC preparato ir keliauk namo“. Klusnus pacientas taip ir padarė. Naktį dusulio priepuolis pasikartojo, teko gerti nurodyto preparato. Paryčiui – dar vienas priepuolis. Iškviesta greitoji pagalba patvirtino (irgi vizualiai) bronchito diagnozę ir suleido bronchus plečiančio medikamento. Pamačiusi, kad vyrui tik blogėja, greitosios medikė nutarė jį vežti ligoninėn. Tik ligoninėje, praėjus parai po apsilankymo pas šeimos gydytoją, buvo atlikta širdies elektrokardiograma ir plaučių rentgenograma. Diagnozė – širdies infarktas. Po poros valandų vyro gyvybė užgeso. Ir prabėgus trims mėnesiams našlė negali nusiraminti: kaip šeimos gydytoja neskyrė jokių tyrimų, gal atlikus kardiogramą iškart, būtų buvę įmanoma gyvybę išgelbėti? Kas dabar atsakys…
Vos prieš pusmetį keitėsi šalies Vyriausybė, atėjo naujas sveikatos ministras, pasak daugumos lyderio, „patyręs praktikas“. Ką praktiško šis praktikas nuveikė? Kol kas girdim tik pažadus išblaivinti Lietuvą. Ministre, tuo lai užsiima blaivinimo įstaigos, dar visai neseniai kuruotos jūsų premjero. Gal jūs geriau pagalvokite, kaip organizuoti šeimos gydytojų darbą, kad mums, pacientams, jie galėtų skirti ne septynias, o bent septyniolika minučių. Apie dvidešimt septynias nė nedrįstu užsiminti… Ir apie popierizmo mažinimą galėtumėte pamąstyti, nuspręsti kas svarbiau: apskaita ar sveikata? Deja, kol kas atrodo, kad ministro ir pacientų prioritetai labai skiriasi.
Girdėjau, yra ir tokių šeimos daktarų, kurie paciento vizito metu randa laiko pakelti galvą nuo pildomų dokumentų ir pažvelgti į ligonį. Girdėjau, bet pati nemačiau – mano gydytoja irgi retai pakelia akis. Ačiū Dievui, nors negaili siuntimų aukštesnio lygio medikų konsultacijoms. Žinoma, mano pačios prašymu, ji pati niekada nepasiūlo. Norėčiau keisti šeimos gydytoją, bet bijau nuo vilko ant meškos pataikyti – juk gali būti ir blogiau.
man teko girdėti, kad yra kas met rekomenduojamų ir nemokamų tyrimų sąrašas. Deja, mes pacientai, apie jį nieko tikro nežinome. Žinodami, manau, drąsiau pareikalautume. Tik, ko gero, gydymo įstaigų administracijos šeimos gydytojams pataria pataupyti ir šiame bare. Iš tyrimų otkato negausi, o va sutaupius ir ką nors perkant, galima ir gauti. Būčiau dėkinga, jei spauda pagvildentų šią problemą giliau. Kuo daugiau pacientai žinos, tuo drąsiau reikalaus iš gydytojų. Ačiū už straipsnį.