Kasdienybės sensacijos
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų kovo 9 d. laikraščio „Širvis“ 10-ame numeryje.
Jau, rodos, radau naują gyvenimo kelią, panirau į filosofinio mąstymo gilumas. Deja, pilka kasdienybė ir nesusipratę piliečiai vis priverčia iš gilumų išnirti ir tiems nesusipratėliams gyvenimo tiesas į kvailas makaules kalti. Klausiate, kas nutiko? Tuojau ir papasakosiu.
Visas šaršalas prasidėjo, žinoma, nuo Pranės. Parbėga anądien iš savo moteriškių sambūrio ir nuo slenksčio pradeda šūkauti:
– Ar tu girdėjai kas nutiko, iki ko priėjom? Dar to parapijoje nebuvo. Mokyklose fizines bausmes grąžina!
– Ar pablūdai, moterie? – pasipiktinęs paklausiau. – Tokių dalykų nuo balanos gadynės laikų nesu girdėjęs. Gal tame sambūryje kokios „pagerintos“ kavos padauginai, kad nusišneki?
– Nei pablūdau, nei padauginau, – šoko aiškintis Pranė. – Zosė savo akimis matė, kaip vieno kaimo mokyklos laikinoji direktorė vaiką sniege voliojo. Nabagėlis iš rizikos šeimos. Tai, atseit, galima tyčiotis?
– Zosė ir apie šeimą gerai žino?
– Taigi sakė, valdžia gavo skundą, sudarė komisiją, o ta komisija nuvažiavo su socialiniais darbuotojais ir seniūnu pas šeimą ir prigąsdino, kad niekam nesiskustų, nes blogai baigsis.
Na va, patys matote, koks tas moteriškas protelis. Sniege išdykėlį pavoliojo, gal dar pečius tuo sniegu patrynė, tai jau kažkokį kriminalą iš to daryti reikia. Taigi grūdino vaikinuką, kad sveikesnis būtų, peršalimo nebijotų, sloga neliptų. Gal netgi jaunųjų ruoniukų būrelį mokykloje steigti žadama, tai ir pademonstravo visiems prieš langus, kaip grūdinimosi procedūras atlikti reikia. Toksai savotiškas neformalus ugdymas gaunasi. O kad komisija, seniūno lydima aplankė šeimą, tai kas čia blogo? Rūpinasi valdžia rizikos šeimomis, lanko, pagalbą siūlo. Gal pagalbos atsisakė, komisija supyko, balsą pakėlė – viskas normalu. O jau pranės ir zosės tuoj sensacijų ieško. Kita vertus, ko čia šūkauti ir stebėtis? Nauja valdžia ugdo naują žmogų, paklusnų ir ramų. Kur ugdymas prasideda? Teisingai, mokykloje. Štai teisingos partijos teisinga direktorė ir stengiasi teisingai ugdyti teisingus žmones, būsimus kandidatus į teisingą partiją.
Kas dieną po naujieną. Šįkart Zosė Pranei pasiskundė dėl nesupratingų kaimynų. Mat Zosė yra didi gamtos mylėtoja, savo daugiabučio rūsyje įkūrusi benamių kačių maitinimo punktą, tokią neformalią ir nelegalią, savaime suprantama, murklių prieglaudą. Tai beširdžiai kaimynai, užuot prisidėję prie girtinos iniciatyvos, ją tik ūdija ir skundžia valdininkams. Moteriškutė pati kruopas ir vasarą pievose rinktas rūgštynes valgo, bet globotinėms skaniausius kąsnelius skiria. O kaimynai piktinasi, esą katės rūsyje savo gamtinius reikalus atlieka, todėl, einant atsinešti kompoto, ar raugintų kopūstų, gali įminti į, patys suprantate į ką. Tai problemą rado. Sukalkite dėžę, parūpinkite smėlio (yra įmonė, kuri veža smėlį, sumokėsite ir vargo nematysite), paauklėkite katytes ir problemos kaip nebūta. Dar, mano manymu, galėtų tie beširdžiai kas mėnesį ir nedidelę sumą „Kit-kat“, ar „Felix“ konservams skirti, kad gailestingoji Zosė daugiau alkstančių kačių priglausti galėtų. Girdėjau, Savivaldybėje yra tarnyba, benamiais gyvūnais besirūpinanti. Štai kur Zosei patarčiau paramos ir užtarimo ieškoti.
Štai, matote, kaip lengva kurti sensacijas iš pačių nekalčiausių iniciatyvų. Ne veltui sakoma: „Savame krašte pranašu nebūsi“. Tad linkiu ir direktorei, ir neformalaus ugdymo novatorei ir gailiaširdei Zosei nenuleisti rankų ir veikti parapijiečių labui. Nenuleiskite rankų ir, svarbiausia, galvų, ir Jūs, mielieji mano. Iki greito pasimatymo
Jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą