Naujausios žinios

Kelias atsiranda, kai pradedi eiti

Tūlas žino, kad mūsų jėga slypi vienybėje. Daug kartų lietuviams teko susivienyti iškilus įvairiems išbandymams, grėsmėms, siekiant bendro tikslo. Susitelkusi ir stipri bendruomenė išvysto gebėjimą atlaikyti užklupusias asmenines ar bendruomenines negandas, sunkumus. Stipri bendruomenė kuria emociškai saugesnę ir draugiškesnę erdvę gyventi ir augti kiekvienam jos nariui. Tokia bendruomenė yra tvarios valstybės, aktyvios savivaldos ir laisvo, mąstančio piliečio pamatas.

Žinomas sociologas Paulius Godvadas, nagrinėjantis bendruomenių reiškinį, teigia, jog dalyvauti bendruomenėje įtraukia daugybė dalykų, tačiau pirmiausia žmonės turi matyti prasmę. O kad sugebėtų matyti prasmę, jie turi mokytis atpažinti bendruomenėje tiek atsirandančias galimybes, tiek pastebėti aplinkoje esančias grėsmes. Pastarąsias ir norėtųsi aptarti.

Širvintose veikiančių bendruomenių ne viena ir ne dvi. Vienos veikia realiai, kitos įkurtos tik dėl galimybės dalyvauti projektuose ir pinigams įsisavinti. Vienos iš jų veiklą vykdo rajone, kitos – mieste. Vienos yra pavaldžios, ypač lojalios vietinei valdžiai (o ir valdžia joms), na o kitos podukros vietoje. Žinoma, Savivaldybės administracijos galvos tokio reiškinio pripažinti nenorės ir pasitaikius galimybei teigs, kad viskas yra teisinga, tvarkinga, o dažniausiai skundžiasi ir rėkia tas, kuris pats ir muša.

„…turi būti derinami ir išdiskutuoti plačiau“

Dar rugpūčio mėnesį į „Širvį“ kreipėsi Širvintų miesto bendruomenės atstovai nuogąstaudami, jog slopinamas piliečių iniciatyvumas, jog Savivaldybės administracija išsisukinėja atsakydama į asociacijos „Širvintų miesto bendruomenės“ kreipimąsi, jog ignoruojamas už Lietuvos laisvę kovojusių ir žuvusių partizanų ir savanorių įamžinimas.

2018 m. birželio 18 d. bendruomenė kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašydama leisti pastatyti atminimo lentas Širvintų valsčiaus 1918–1920 m. Nepriklausomybės aukų savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams Nepriklausomybės aikštėje.

„Širvio“ laikraštyje buvo aprašytas 2018 m. vasario 2 d. susitikimas, kurio metu buvo gautas tvirtas žodinis Širvintų rajono savivaldybės merės sutikimas ir palaikymas šiai miesto žmonių iniciatyvai. Susitikimo metu aptarė galimas kliūtis atminimo lentoms įrengti, suderino lentų pastatymo vietą, taip pat merė minėjo, jog planuojama tvarkyti Nepriklausomybės aikštę: iškloti šaligatvius, pataisyti asfalto dangą.

2018 m. rugpjūčio 2 d. bendruomenė, prašiusi ne lėšų ir medžiagų atminimo lentai įrengti, o tik leidimo, gavo atsakymą Nr. (6.14)-13-2340 iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos, kad minėto projekto sprendiniams nepritarta, tačiau priežastys, kodėl nepritarta, nenurodomos, nors tai padaryti įpareigoja Asmenų aptarnavimo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje tvarka. Deja, minėtame rašte nieko daugiau nėra.

Redakcija pateikė du klausimus Savivadybei ir gavo tokius atsakymus:

– Prašytume paaiškinti ir nurodyti priežastis, kodėl nebuvo pritarta bendruomenės iniciatyvai įamžinti kovotojų atminimą?

– Merės pozicija palaikyti visuomenės iniciatyvas nesikeičia – ji palaiko ir pritaria Širvintų miesto bendruomenės iniciatyvai įamžinti kovotojų atminimą. Tačiau Savivaldybės administracijos pozicija yra tokia, kad viešosiose vietose statomi objektai, statiniai, mažosios architektūros elementai, ypač – susiję su istorine atmintimi, turi būti derinami ir išdiskutuoti plačiau. Būtinas tolesnis dialogas derinant sprendinius. Kaip žinote, ties Nepriklausomybės aikšte artimiausiu metu bus tvarkomas šaligatvis, vyks infrastruktūros gerinimo darbai.

– Kokiais būdais galima būtų pašalinti trukdančias aplinkybes, kad minėtos atminimo lentos mūsų rajono didvyriams būtų pastatytos?

– Dialogo būdu – į procesą įtraukiant istorikus, kraštovaizdininkus, gyventojus.

Taigi, kaip ir viskas aišku, reikalingas dialogas, susitikimai. Širvintų bendruomenė laukia iki šiol. Nors Nepriklausomybės aikštės rekonstrukcija įpusėjo, o gal ir persirito į antrą pusę, jokios viešos diskusijos dėl istorinės atminties įamžinimo nevyksta. O Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmetis irgi baigiasi. Norom nenorom pradedi svarstyti ir supranti, kad siūlymas dėl įamžinimo buvo pateiktas turbūt ne tos bendruomenės, ne tų žmonių. Gal, jei tokią mintį būtų sugalvojusi pati Administracija ar labai jai lojali bendruomenė, jau seniai turėtume atminimo ženklą. Štai musninkiečiai pastatė puikų paminklą tokiems patiems žuvusiems savanoriams už Lietuvos nepriklausomybę, tiesa, kad nebūtų kaišiojama kojų iš valdiškų namų kaip Širvintų bendruomenei, jie paminklą pastatė ne Savivaldybei priklausančioje žemėje.

O galbūt Širvintų rajono savivaldybės administracija norės parodyti pseudopatriotizmą ir tarsi pati sugalvojusi tėkštels kokį paminklą. Lai būna ir taip, svarbiausia atminimą įamžinti.

Tačiau Širvintų bendruomenė, kurią sudaro ne viena dešimtis širvintiškių gavo eilinę pamoką, kad tik saviems saulė skaisčiau šviečia. Ar teisingai elgiasi rajono valdžia sudarydama menamas kliūtis, trukdydama bendruomenių, o taip pat ir piliečių, širvintiškių iniciatyvoms, laikas parodys. Netrukus rinkimai, visų piliečių balsai bus reikalingi ir vargu, ar tokiu elgesiu dabartiniai valdininkai pelnys papildomų balsų. Juk valdžia galėtų būti bendruomenių giriama. Be to, bendruomenei atsiveria naujas kelias, lemiantis naujų žmonių įsitraukimą, tai yra lyderystės ir iniciatyvos įgūdžių tobulinimas bei bendravimas su piliečiais, pasakojant ir apie valdžios elgesį su nelojaliaisiais.

„…priimami reikalingi sprendimai…“

„Lyderystei ir iniciatyvumui svarbu, kad žmonės būtų nors kada pabandę parodyti iniciatyvą labai paprastuose dalykuose – užtaisyti duobę šaligatvyje, apkarpyti medelį, pakelti šiukšlę. Nes šis įprotis, jei jis yra tinkamai pastebimas, pagiriamas ir stiprinamas, pamažu perauga į įpročius rodyti lyderystę ir kitose srityse: diskutuoti, ieškoti išeičių, padėti vieni kitiems, nebijoti gana didelių iššūkių,“ – teigia ilgametę socialinio darbo patirtį turintis ir bendruomenių gyvenimo dėsningumus išmanantis P. Godvadas.

Gegužės mėnesį, grupelė Nepriklausomybės aikštės gyventojų (maža bendruomenė) kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę prašydami suremontuoti Beržės upelio užtvanką–perlaidą ir pritaikyti laikinąsias priemones, kad upelis nesektų. Prašyme nurodoma, kad šalia gyvenantys jau bandė užversti bebrų padarytus urvus, tačiau šių pastangų buvo per maža. Pilietiškai nusiteikę asmenys prašo prisidėti prie jų iniciatyvos ir drauge pasirūpinti Širvintų miesto kraštovaizdžiu ir nepasitikti turistų pūvančių vandens augalų dvoku.

Graži pilietinė iniciatyva, rūpestis bendru miesto gėriu, tik reikalinga parama iš šalies, nes pajėgos per menkos. Iniciatyvūs gyventojai po dešimties dienų sulaukė atsakymo iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos, kuriame rašoma [tekstas netaisytas – red. pastaba]: „Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) 2018- 05-14 gavo Širvintų miesto Nepriklausomybės aikštės gyventojų prašymą suremontuoti Beržės upelio užtvanką–perlaidą ir pasirūpinti Širvintų miesto kraštovaizdžiu.

Informuojame, kad Savivaldybė turi žinių apie prastą Beržės upelio užtvankos–perlaidos būklę ir prašyme įvardytas problemas. Šiuo metu Savivaldybės administracijoje yra priimami reikalingi sprendimai ir derinami veiksmų bei būtinųjų darbų planai, tikslu suremontuoti užtvankos užtvarą ir apsaugoti upelį nuo nusekimo. Užtvankos užtvara bus atnaujinta Savivaldybės iniciatyva ir lėšomis.

Vertiname Jūsų pilietiškumą ir dėkojame už informaciją dėl reikalingo užtvankos–perlaidos remonto. Širvintų rajono savivaldybės administracijai rūpi Širvintų rajono gyventojų gerbūvis ir saugumas. (…)“

Gražus atsakymas, teikiantis vilties ir keliantis pagarbą valdžiai. Deja, ši bėda dar ligšiol nesutvarkyta: upelis tai nusenka, tai vėl pakyla. Numojo ranka Nepriklausomybės aikštės žmonės ir suprato, kad valdžia tik žodžiais greitai reikalus sprendžia, o realūs darbai nevyksta.

Galima svarstyti ir teigti, jog susidaro įspūdis, kad dabartinei valdžiai nereikia iniciatyvių ir lyderyste pasižyminčių žmonių, juk paprasčiau gyventi, kai bangų niekas nekelia, o čia matai, iniciatyvūs piliečiai atsirado. Iš to, kaip ilgai niekas nebuvo ir nėra daroma, panašu, kad nelabai lojalūs valdžiai tie besikreipiantys piliečiai.

Štai vienoje seniūnijoje, tikriausiai lojaliesiems tereikėjo valdžiai pabėdoti dėl prastos šarvojimo salės bendruomenei, greituoju būdu problema išspręsta: bus skirta vieta tokiai patalpai seniūnijos ar Kultūros centro filialo pastate.

Taigi akivaizdžiai matoma, kaip dabartiniai mūsų rajono valdytojai skirsto žmones į savus ir svetimus, į gerus ir nelabai, taip supriešindami, nevienydami, o kaip tik atvirkščiai – kiršindami ir skaldydami. Ar neteisingas buvo Ciceronas sakydamas: „Skaldyk ir valdyk.“

Kas iš to?

Dalyvavimas bendruomenėje kiekvienam nariui suteikia tiesioginę naudą, pirmiausia – saugumą, sukuria asmeninę galią. Lietuvoje vis dar įprasta manyti, kad asmeninė galia yra kažkas įgimto arba priklauso nuo turimų pinigų kiekio ar gaunamų pajamų. Tačiau iš tiesų ji priklauso nuo aktyvaus dalyvavimo bendruomenėje ir susikuria rodant iniciatyvą. Jeigu aš domiuosi, suprantu, rodau iniciatyvą ir bandau kažką daryti savarankiškai, nelaukdamas gelbėtojų ar seniūnijos, tai mano asmeninė galia auga.

Toks skirtingas valdžios elgesys su bendruomenėmis leidžia daryt išvadą, kad Širvintose nereikia kitaip mąstančių, o juo labiau veikiančių žmonių. Toks dviveidiškumas oficialiai skelbiant viena, o realiai darant kita – jaunajai kartai rodo dvigubus standartus, moko būti prisitaikėliais, neturinčiais ar bijančiais išreikšti savo nuomonę. Tokius žmones, tokią pilietinę visuomenę paprasta valdyti, nes jie tampa pavaldžiais valdžiai, negebantys objektyviai ir kritiškai įvertinti atliekamų darbų, priimamų sprendimų, duodamų pažadų.

Jeigu mes norime, kad Lietuvoje užaugtų karta žmonių, kurie domisi aplinkiniais, labai svarbu, kad jaunimas turėtų ryšį su bendruomene ir kad įvairios bendruomeninės organizacijos suprastų šitą svarbą. Priešingu atveju mes neužauginsime pilietinės visuomenės, nes užaugs karta, kuri manys, kad aplinkinių žmonių reikia kiek įmanoma vengti, neturėti savo nuomonės, būti pataikūnais.

Tačiau užtenka išlaikyti savo vidines nuostatas, įsiklausyti, jungtis ir vienytis su bendraminčiais, puoselėti demokratijos principus ir išlikti tvirtiems, taip pradėjus eiti, atsiras ir naujas kelias, atsparios visuomenės kelias. Nuskriaustų ar skriaudžiamų, kuriems reikia pastiprinimo, kuriems reikia palaikymo, išklausymo, netrūksta. Naujas kelias – tai galimybė piliečiams kontroliuoti valdžią. Svarbu, kad žmonės suprastų, jog nėra valdiškų pinigų, o yra mokesčių mokėtojų, t. y. mūsų visų pinigai. Politika yra viešas reikalas. Jei rajono valdžia nesitaria su gyventojais, ar tai galima toleruoti?

Daugelis teigia, kad nenori dalyvauti politikoje, tačiau turi gražių minčių, ką reiktų daryti, kad gyvenimas Širvintose keistųsi, kad būtų stipri ir reali savivalda, kad visuomenė sakytų: „Tai yra ir mano reikalas, kas vyksta Savivaldybėje, kas ir kaip vyksta Taryboje.“

Širvintiškiai, aktyvūs ir neabejingi piliečiai, kuriems rūpi, kaip gyvensime mes ir mūsų vaikai, o sąžiningos politikos ir stiprios, realios savivaldos idėja yra priimtina, eikime, atraskime kelią. Mums ne vis vien!

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*