Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 24 d. laikraščio „Širvis“ 21-ame šių metų numeryje.

Na, kelionių ir istorijos mylėtojai, tęskime ekskursiją po Gelvonų seniūniją. Patiko Bagaslaviškio apylinkės? Ir toliau bus ne prasčiau – pažadu.

Nuo Bagaslaviškio iki Gelvonų vos keletas kilometrų. Tik įvažiavus į miestelį, rodyklė dešinėje pusėje skelbia, kad šiuo keliu galima pasiekti Mančiušėnus. Tai ir pasukime čia, aplankykime to paties pavadinimo piliakalnį, dar kartais pavadinamą ir Milžinkapiu, apjuostą Širvintos upės. Datuojamas jisai I tūkstantmetyje. Šlaitai statūs, iki 16 m aukščio. Apardytas žvyrduobės, arimų, per jį einančios elektros linijos. Padavimuose bylojama, kad „šiame kalne yra užkasta bažnyčia, kurios lubų sijos iš milžinų kaulų dėtos“. Patsai piliakalnis archeologų netyrinėtas, o papėdės gyvenvietės teritorijoje buvo rasta brūkšniuotosios keramikos. Šalia Mančiušėnų pamatysite ir geologinį gamtos paminklą – įspūdingą akmenį.

Grįžtame į Gelvonus. O čia būtina aplankyti stebuklingą akmenį „su pėda“, įmūrytą bažnyčios šventoriuje esančios Pliaterių koplyčios sienoje. Sakoma, kad šioje vietoje yra apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Čia pagydavę akli, paralyžiuoti ir kiti sunkūs ligoniai. Kiti šaltiniai teigia, kad šis akmuo buvo garbinamas dar pagonybės laikais. Kaip bebūtų, akmuo maldininkų lankomas jau ne vieną amžių, tad ir mes aplankykime jį.

Vos už poros kilometrų, už Gelvonų, rodyklė kviečia mus užsukti į senąjį Mikalajūnų kaimą. Tai gatvinis rėžinis kaimas, saugomas valstybės. Gatvinių kaimų ne tiek daug belikę, todėl ne vieną Mikalajūnuose stebina tai, kad namai yra vienoje gatvės pusėje, o ūkiniai pastatai – kitoje. Netoli kaimo, Kabarkštos dešiniajame krante, yra Raudonkos piliakalnis, dar vadinamas Batareika. Jis datuojamas I tūkstantmetyje– II pradžioje. Šiandien likęs tik piliakalnio kalvos pagrindas. Šlaitai statūs, iki dešimties metrų aukščio. Iš visų pusių smarkiai nuplautas Kabarkštos. Apaugęs lapuočiais medžiais. Čia yra rasta lipdytinės ir žiestos keramikos šukių.

Dešiniajame Širvintos upės krante, spėjama, būta Karališkių piliakalnio. Jei turėsit laiko ir noro – pasižvalgykite, gal tapsite dar vieno piliakalnio atradėjais?

Maskoliškių piliakalnis yra ne spėjamas, o tikras, bet archeologų irgi netyrinėtas. Jis vadinamas Batarėja, stūkso Širvintos ir Kabarkštos santakoje. Tai vienas labiausiai žmogaus nuniokotų Gelvonų krašto piliakalnių. Dėl to jis netampa mažiau įdomus ir reikšmingas. Gal verta jį aplankyti vien dėl to, kad geriau suprastume, kaip nevalia elgtis su praeities paminklais?

Tokia buvo kelionė šį kartą. Bet Gelvonų seniūnijoje liko dar daug kas lankytino ir įdomaus. Būtinai čia dar sugrįšime.

Nuotraukos iš knygų serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos „Gelvonai“.

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 24 d. laikraščio „Širvis“ 21-ame šių metų numeryje. Na, kelionių ir istorijos mylėtojai, tęskime ekskursiją po Gelvonų seniūniją. Patiko Bagaslaviškio apylinkės? Ir toliau bus ne prasčiau –...