Naujausios žinios

Kelkime vėliavas! Švęskime!

Eriko Druskino nuotrauka

Beskaitinėjant interneto platybėse publikuojamus straipsnius, akis užkliuvo už straipsnio „Trispalvių pardavėjai laukia antplūdžio“ (www.15min.lt), kuriame buvo kalbama apie būtinybę iškelti vėliavą per valstybines šventes, gresiančias sankcijas ir kt. Dėmesį patraukė po straipsniu buvę komentarai, kaip ne kaip viešoji visuomenės nuomonė.

Tradiciškai didesnioji jų dalis buvo neigiami, kaip antai: „Nupirkit vėliavą, iškelsiu. Man duonai gal neužtenka, o čia mat imsiu vėliavas pirkinėt. To dar betrūko!!!“ arba „Dalinkit veltui vėliavas, kas neturi, o ne bauskit. Kaina oho vėliavos, o kokybė baisu. Už kokius pinigus ją nusipirkt, jei darbo neturi žmogus.“  ir pan.

Taip mąstančių komentatorių buvo tikrai ne du ir ne trys. Pagalvojau, iš tikrųjų, juk žmonės badauja, neturi darbo, vėliavos brangios, o kur dar laikikliai, stiebai… O dar už tai, kad neiškėlei vėliavos policija žmogui gali išrašyti administracinių teisių pažeidimų kodekso protokolą, skirti geriausiu atveju 15 Eur paskatinimą.

Taigi, žmonės teisingai piktinasi ir nekelia vėliavų. Eini per Širvintas valstybinės šventės dieną ir tik ant valdiškos įstaigos, ar kur ne kur ant gyvenamųjų namų, matai iškeltas trispalves. Kiek skurstančių, neturtingų, nelaimingų žmonių, galvotum, besiremdamas gerbiamais komentatoriais. Deja apie kitą šio reikalo pusę komentatoriai nutyli. Paklausite, kokia čia gali būti kita pusė? Yra yra ir ta kita pusė.

Pažiūrėkime į mūsų kasdienio gyvenimo akimirkas: kokios spūstys prie širvintiškiams žinomos „Maximos“ parduotuvės, o ypač šeštadieniais, kai būna didysis turgus. Eilės parduotuvėje, kaip sovietiniais laikais, pardavėjos skanuodamos kilnoja pirkinius iš vienos pusės į kitą, o didžiosios dalies pirkėjų maišai nuo prekių gausos vos neplyšta. Sakysite, žmonės tik kartą per savaitę apsiperka, šeštadienis tam patogiausia diena. Sutinkame, reikia. O jei iš to prekių maišo vienos prekės atsisakytume ir tuos kelis litus atidėtume vėliavai?

Neįtikinau? Gerai, dar vienas dalykas, kurį reiktų paminėti – degalai automobiliams. Brangūs, oi kokie jie brangūs. Jau 1,5 Eur nebegąsdina, o automobilių kiek buvo tiek ir yra, aikštelėse nėra vietų nuo jų gausos.

Sakote, žmonės iš paskutiniųjų? Gerai. Iš paskutiniųjų išgalių pila degalus ir važiuoja nuo „Maximos“ iki „Norfos“ ar „Iki“…

Eini per Širvintas paprastą dieną ir ant daugybės gyvenamųjų namų puikuojasi viasatai, kitokiomis  palydovinių antenų dubenimis, bet ne vėliavomis.

Pripažinkime, ranką prie širdies pridėję, nesame jau tokie skurdžiai ir nusigyvenę žmonės, turime kas daugiau, kas mažiau savų išteklių. Vienintelio dalyko mums trūksta – noro. Noro būti tikrais savo Tėvynės patriotais, noro iškelta galva prisipažinti, kad esi lietuvis, ne tas, kuris džiaugiasi, kai kaimyno tvartas dega, ar lietuvis, kuriam geriausias patiekalas yra kitas lietuvis. Noro pasakyti kitam: „Klausyk, taip elgtis nedera!“ Noro norėti gyventi geriau, noro, kad tavo vaikai gyventų geriau, kad valdžia dirbtų savo valstybės, rajono žmonių labui…

Mes keičiamės, bet keičiamės labai lėtai ir deja apie gerus darbus ir pokyčius kalbame mažai, dažniausiai tik per šventes. Pasak buvusio Rokiškio r. mero Almanto Blažio, „Tikriausiai mus išlepino Laisvė. Važiuojame kur norime, kalbame, rašome ir transliuojame, ką tik sumanome. Demokratinėje šalyje taip ir turi būti. Bet ar visada vertiname tai, ką turime? Ar dažnai ryte nusišypsome ir džiaugiamės, kad gyvename savo šalyje, kalbame savo kalba, kad niekas mūsų paslapčia neseka ir nekontroliuoja. Šiandien iš tiesų daug priklauso ne tik nuo valdžios, bet ir nuo paties žmogaus, nuo jo noro dirbti ir užsidirbti. Nepasiduokime lengvabūdiškumui, negerovėms. Būkime tvirti ir ryžtingi savo mintimis, elgesiu ir darbais. Be baimės ir su noru švęskime tautines savo krašto šventes, kelkime vėliavas. Didžiuokimės, kad esame tauta, kurios nepajėgė sutrypti. Mes išlikome todėl, kad visais laikais buvome stiprūs. Linkiu tokiais ir likti. Jokie sunkmečiai negali nustelbti meilės Tėvynei. Mylėkime ją kaip motiną. Mylėkime jos žmones. Atminkime – kuo daugiau gėrio mūsų širdyse, tuo daugiau jo ir aplinkui.“

Džiaukimės gyvendami ir galėdami kurti savo ateitį. Branginkime mūsų protėvių išsaugotą tikėjimą, kalbą, kraštą. Puoselėkime ir saugokime tėvų ir protėvių palikimą ir atminimą!

Tad kviečiame visus iškelti vėliavas ir švęsti mūsų valstybei svarbias šventes!

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*