Keramikos stovykla „Gamtos įkvėpti“
Straipsnis buvo išspausdintas liepos 4 d. laikraščio „Širvis“ 26-ame šių metų numeryje.
Vasaros atostogos moksleiviams šiemet prasidėjo kiek vėliau nei pati vasara gamtoje. Atostogos žada daug pramogų, naujų pažinčių bei įvairių potyrių organizuojamose stovyklose vaikams ir jaunimui. Pirmąją stovyklą, kurią aplankėme šiais metais, organizavo neformalaus ugdymo molio lipdymo būrelio vadovė Ramunė Šimienė. Stovykla vyko Kabaldoje, erdviame „Šeimų bendrystės“ ugdymo centro kieme.
Susirinkusius 48 įvairaus aumžiaus stovyklautojus pasitiko vadovė Ramunė Šimienė, savanorė iš Biržų Jurgita Kregždaitė, Širvintų kultūros centro kultūros renginių organizatorė ir savanorių koordinatorė Šarūnė Šidlauskaitė, savanoriai Karina, Gabija, Rugilė, Justina, Ieva, Viktorija, Ema, Irmantas bei trys savanorės Eglės. Paskirstę gausų stovyklautojų būrį į komandas pagal amžių, savanoriai užrišo vaikams akis, susikibo rankomis ir visus vedė vorele per kliūtis. Stovyklos pradžia žadėjo kažką įdomaus, juk įžengti į nepažįstamą erdvę užrištomis akimis nėra kasdieniška. Įveikę įsivaizduojamus kalnus, olas, duobes bei gulinčias kliūtis, kiekvienai komandai skirtose zonose stovyklautojai susipažino su taisykle „3S“: „Saugom save, saugom artimą, saugom aplinką“, įsidrąsino, susikūrė komandos pavadinimą bei prisistatymą, kurį vėliau pademonstravo visiems stovyklautojams.
Daug šurmulio ir judesio sukėlė bendras žaidimas „Katastrofa“, kai visi stovyklautojai ratu, kur stovi, nusipiešė mažus namelius, atsistojo kiekvienas savo name, o vedėjas turėjo likti viduryje be nuosavo namelio. Ir tolimesniems ar artimesniems kaimynams besikeičiant nameliais vedėjas turėjo suskubti užimti bet kieno namelį. Žaidėjas, likęs be namelio, tapo vedėju.
Apšilę ir įsidrąsinę stovyklautojai rinkosi balionus su užduotimis komandoms. Kad ir kaip vaikus džiugina pripūsti balionai, šiuos teko susprogdinti, nes jų viduje buvo paslėptos užduotys. Gavę užduočių temas, dvi komandos keliavo tapyti ant molinių plytelių, o likusios dvi nuskubėjo lipdyti iš molio. Vėliau komandos keitėsi darbo vietomis. Taip kiekvienas stovyklautojas pasigamino po vieną tapytą molinę plytelė bei su komanda nulipdė įvairiausių šedevrų: molinį sodą, vorą tinkle, vaisių pilną padėklą bei įvairiausių gyvūnėlių ir augalų.
Išlaisvinę kūrybines galias, stovyklautojai suskubo į pavėsinę, kurioje visus gardžiais pietumis vaišino savanorės biržietė Regina bei ukmergiškė Neringa. Rodos, toks įprastas maistas kaip virti makaronai, keptos bulvės, daržovės, kotletai iš kruopų, gamtoje praalkusiems stovyklautojams tiko lyg gardžiausi kavinių patiekalai. Dienos karštį numalšino gaivus ir sveikas desertas – arbūzai bei braškės.
Atsipūtę ir pasisotinę stovyklautojai buvo užimti aktyviais žaidimais, pavyzdžiui, su vandeniu, gaudynėmis, žaidimais su kamuoliu, spelionių žaidimu su paklode ir kitais, kuriuos siūlė patys stovyklaujantys vaikai.
Užsiėmimams besibaigiant, organizatoriai prisiminimui įteikė stovyklos metu lauže išdegtus molinius medalius. Židinyje buvo kepamos bulvės ir zefyrai bei veriamos apyrankės iš molinių karoliukų. Stovyklautojai skirstytis neskubėjo, išvykdami dar kartą apžiūrėjo savo sukurtas grožybes, o Ramunė, išlydėdama jaunuosius kūrėjus, pažadėjo stovykloje sukurtus darbelius eksponuoti parodoje, kuri vyks pirmaisiais šio rudens mėnesiais.
Stovyklos organizatorė Rmunė dėkoja visiems savanoriams, pagalbininkams ir „Šeimų bendrystei“ už suteiktą erdvę stovyklai bei kviečia visus vaikus rudenį į keramikos būrelį.
Labai gaila, kad sužinai post faktum apie tokias puikias iniciatyvas… Kodėl Širvintose negali būti centralizuotai surenkama informacija apie Širvintų rajone esančias stovyklas, užsiėmimus, edukacines programas vaikams? Ir ne tik vasarą.
Gal Švietimo centras galėtų užsiimti tokios informacijos surinkimu ir skelbimu (ne vienoje vietoje ir ne vieną kartą)