Naujausios žinios

Kernavėje atgijo užburianti senovė

„Širvio“ informacija

Nuotraukos autorius Arnoldas Mikulevičius

Straipsnis buvo išspausdintas liepos 11 d. laikraščio „Širvis“ 26-ame šių metų numeryje.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais tikriausiai daugelis širvintiškių ne tik liepos ilgąjį švenčių savaitgalį praleido Kernavėje ir ant Pilies kalno sugiedojo Lietuvos himną. „Gyvosios archeologijos dienose Kernavėje“ šį savaitgalį savo akimis kiekvienas galėjo pamatyti, kaip gyveno mūsų protėviai priešistorės, viduramžių laikais. Šiemet renginys buvo skirtas Mindaugo karūnavimo – Lietuvos Valstybės dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Taikūs baltų ir slavų genčių, dakų ir vikingų palikuonys, viduramžių Lietuvos ir kaimyninių šalių amatininkai, kariai ir muzikantai vėl buvo įsikūrę Kernavėje. Senoji Lietuvos sostinė jau 19-ąjį kartą kvietė įsikurti XIII–XIV a. viduramžių Kernavės amatininkų namuose, užsukti į dirbtuves, apžiūrėti ūkinius pastatus, pašmirinėti po karingųjų dakų kiemus, pajusti viduramžių bausmių žiurumą, pasigrožėti senosios avių veislės palikuonių ragais, pasivanoti pirtelėje. Smalsiausieji galėjo išbandyti akmens amžiaus gyventojų kasdienybę, išvysti viduramžių kovas, sudalyvauti edukaciniuose konkursuose ir pasidžiaugti žaidimais vaikams.

Šiemet per tarptautinį eksperimentinės archeologijos festivalį „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ galėjome išgirsti senosios muzikos ansamblių – „Trys keturiose“, „VISI“,„Thundertale“, „ESSA“, „Kajan“, „Javaryna“, „Rugiaveidės“ su folkloro grupe „Sedula“ ir „Kupkiemis“, archaiškos „Lity Taler“ muzikos, pasiklausyti doc. dr. A. Luchtano paskaitos apie XIII–XIV amžiaus Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestelėnų gyvenimą bei moteriško kostiumo pristatymo. Originalią amatų, karybos ir muzikos programą demonstravo Vengrijos atstovai. Įsikūrę vilnonėse jurtose, jie demonstravo kasdienę įrangą, vilnos, keramikos dirbinius bei maisto gamybą. Lankytojų dėmesį traukė alavo gaminių liejikai ir juvelyrai iš Latvijos.

Daugumos lankytojų žvilgsnius prikaustė Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Rumunijos, Latvijos, Rusijos bei Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie rodė, kaip buvo gaminami archajiški įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, dažomi siūlai, siuvami rūbai, gaminami papuošalai, įrengiami būstai ir išdirbami kailiai. Bevaikštinėjant po viduramžių Kernavės amatininkų miestelį, galima buvo pajusti dūminės pirties ir beržinės vantos kvapą. Ypatingo vaikų dėmesio sulaukė avelės, budeliai, senoviniai žaidimai. Viena laukiamiausių šios šventės dalių – parodomosios viduramžių kovos. Vaikai kovas stebėti ateidavo apsiginklavę kalavijais ir šis kartas nebuvo išimtis. Riterių kovose savo narsą demonstravo lietuvių, latvių, lenkų, baltarusių karybos klubai. Viduramžių kariai ne tik kovėsi mūšio lauke. Jie taip pat demonstravo įrengtas karių stovyklavietes bei kalvystės, ginklų dekoravimo, odos išdirbimo amatus. Pirmą kartą šios šventės istorijoje svečiai galėjo aplankyti vengrų karių stovyklavietes.

„Mokslinė rekonstrukcija, eksperimentinė archeologija ir edukacinė veikla leidžia geriau suvokti kultūros paveldo klodus – mokslinė informacija tampa patrauklesnė visuomenei, leidžia giliau suvokti dabarties ir praeities sąsajas,“ – šventės reikšmingumą visuomenei apibūdino Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietėjiškų programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.

Renginio nuotraukų galeriją galite peržiūrėti čia

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*