Naujausios žinios

Kernavės piliakalniai – gražiausi Lietuvoje

Janina Pukienė

Straipsnis buvo išspausdintas  rugsėjo 20 d. laikraščio „Širvis“ 37-ame šių metų numeryje.

Na, štai, mielieji kelionių mėgėjai, šį kartą baigiame gimtojo rajono piliakalnių lankymą. Baigiame skambiai, keliaudami senojon sostinėn – Kernavėn. Atrodo, ką naujo galima pasakyti apie gražiosios Kernavės piliakalnius? Vargu, ar Širvintų krašte, ir ne tik jame, rasis jų neaplankęs ir apie juos negirdėjęs. O ar visi girdėjot, kad Kernavės piliakalnių ansamblis išrinktas gražiausiu Lietuvoje? Patikėkit, tikrai taip. Aplenkę Medvėgalį, Šatriją, Merkinę ir dar daug daug kitų garsių piliakalnių, Kernavės kalnai gali puikuotis gražiausiųjų šalyje titulu. Nepatingėkite ir dar kartą aplankykite Mindaugo sostą, nuo jo atsiveria gražiausias apylinkių vaizdas. Užkopkite į Aukuro kalną, dar vadinamą Barščių, arba Šventu kalnu. Nepamirškite ir Lizdeikos bei Įgulos kalnų, taip pat ir Kriveikiškių piliakalnio. O dar yra Kernavės kapinynas, pilkapynas ir senoji gyvenvietė. Kernavės kultūrinis rezervatas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldą. Čia traukia ekskursijos iš viso pasaulio, tad neatsilikime ir mes.

Kaip ir kitur, taip ir Kernavėje piliakalniai yra apipinti legendomis ir padavimais. Šiandieną jų nepasakosiu, visko neišpasakosi, o daug kas bus ne kartą girdėta. Paminėsiu tik dar porą lankytinų Kernavės apylinkių vietų. Tai netoli Pakalniškių kaimo esantis Dundulių miškas. Spėjama, kad čia senovėje būta alkvietės. Miške galima buvo (o gal ir dabar dar galima?) rasti akmenį su „Karvės pėda“ ir kitą su „Vaiko pėda“. Gal ieškodami grybų ir tuos mitologinius akmenis užtiksite?

O prie Zaltarūnų kaimo yra Trinkuškių miškas. Kalbama, kad tame miške yra gražus kalniukas, o iš to kalniuko einąs tunelis iš Kernavės per Nerį ir į Trakus. Manoma, kad Trinkuškių miške būta vienos paskutiniųjų pagonių šventviečių.

Tiek labai trumpai apie Kernavės piliakalnius ir mitologines vietas. Jei norite sužinoti ir pamatyti daugiau, klausinėkite vietinių žmonių. Apie tai minėjau anksčiau, nes pati taip dariau. O Kernavė turi tikrą neišsenkantį žinių šaltinį – istoriką Edmundą Jankūną. Užsukite pas jį ir išgirsite ko negirdėję.

Nuo Kernavės ranka pasiekiama Musninkų seniūnija. Piliakalnių ji neturi, bet tai nereiškia, kad čia nėra ko pamatyti. Užsukite ir čia, pasigrožėkite gamta, istoriniais statiniais, aplankykite prie Smailių kaimo esantį Moteriškės kalną, kur kadaise, sakoma, „meška moterį užlamdė“. Gal ir dar ką nors įdomaus pakeliui užtiksite.

Širvintų seniūnija turėjo Dainių piliakalnį, deja, šiandien tik jo pavadinimas belikęs, piliakalnis nukastas, jo smėlis nugulė po autostrados „Vilnius–Ryga“ asfaltu. Bet mitologinių objektų čia, kaip ir kitur, esama. Netoli Čepeniškių kaimo yra kalnas, vadinamas Alkos kalnu, arba Koplyčkalniu. Jį savo raštuose mini Petras Tarasenka. O netoli Gavėnių kaimo yra kalva, vadinama Kapinynu. Anot legendų, šiose kapinėse užkasta daug aukso, ne vienas matydavęs „pinigus degant“. O netoli Levainių kaimo yra kalnas, vadinamas Plikakalniu, ant kurio neauga jokia žolė, o ant kalno vaidenasi. Šalia Barčių kaimo būta Gaidynės kalno, bet jisai yra nukastas.

Alionių seniūnija irgi piliakalnių neturi, bet gamtos gražumo jai pavydi daugelis kitų vietovių. Būkite atsargūs vaikščiodami po atokesnes vietas, čia daug pelkių, raistų, nesunku pasiklysti. Netrūksta ir mitologinių vietų, tik reikia mokėti jas rasti. Štai Bajorų kaime yra kalniukas, vadinamas Piečiavisčiu. Ir čia manoma, kad būta užkasto aukso, nes žmonės yra matę „pinigus degant“. Gal taip, o gal ir ne – kas ten dabar žino. Alionys II turi savo kalną, vadinamą Katino kalnu. O kas tame kalne stebuklingo, išsiaiškinkite patys.

Štai ir baigėm kelionę po rajono piliakalnius ir mitologines vietas. Suprantama, jų yra daugiau, gal ir jūs galite atrasti savąjį piliakalnį. Tarp kitko, aš tikrai žinau vieną vietą, labai panašią į piliakalnį, bet jums jos neišduosiu, savų piliakalnių ieškokite patys. Sėkmės.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*