Kiek ilgai toleruosim patyčias?
R. Šimienės piešinys
Straipsnis buvo išspausdintas gegužės 30 d. laikraščio „Širvis“ 21-ame šių metų numeryje.
Vyresnioji karta mėgsta pabrėžti, kad patyčios mokykloje yra šių dienų atradimas, tačiau nenorėčiau su tuo sutikti. Patyčios tarp vaikų egzistavo visais laikais. Gal dabar jos išradingesnės, juk anksčiau nebuvo mobiliųjų su filmavimo kameromis, nebuvo nei interneto, nei socialinių tinklų, galinčių informaciją milijonams išplatinti. Problema egzistuoja nuo seno, su ja kovoti būtina – dėl to neverta ginčytis. Bet, akcentuodami patyčias tarp vaikų ir paauglių, nepamirškim ir patyčių tarp suaugusiųjų. Jei mokyklines patyčias priskiriam asmenybės nebrandumui, tai kam priskirsim dėdžių ir tetų paišdykavimus? Užsitęsusiai vaikystei? Kažin, ar su tuo sutiks tie, kuriems skirtos tų, niekaip nebaigiančių bręsti individų, „šmaikščios“ (gal tik jiems patiems) pastabos.
Turim šios kadencijos Seime vieną aktyvią jo narę, didžią dorovės ir moralės sergėtoją, kartais tikrai juokingai atrodančią su savo fanatiškais siūlymais ir teiginiais. Pasiklausius jos kartais būna pikta, kartais – juokinga, bet be dėmesio ji nelieka. Net ir kolegė ją patraukė per dantį, dėl to pati buvo svarstyta kolegų etikos komisijoje. Bet tos kolegės komentaras, palyginti su kai kuriais feisbuko „šaunuoliais“, skamba juokingai ir beveik nekaltai. Kas verda galvose tų, kurie išsityčioja ne iš kvailų frazių, bet iš kūno sudėjimo? Ar ir balsuodami jie žiūri ne į protines savybes ir žmogaus nuopelnus, o į figūros matmenis? Kaip tuomet nestandartinių matmenų asmenys atsiduria prie valdžios vairo? Nenuostabu, kai tyčiojasi anoniminiai komentuotojai, viskas nurašoma jų galimam nebrandumui. Bet kai perskaitai gerai pažįstamo asmens „auksines“ frazes apie jam nepatinkančių asmenų kūno sudėjimą, nebežinai kaip reaguoti. Žmogus nesislepia už išgalvoto vardo, vadinasi, jaučiasi teisus. Bet ar gali patyčios būti toleruotinos? Taip, minima Seimo narė nėra mažametė mergytė ir tie žodžiai jos mirtinai nesužeis (o gal ji to net ir neperskaitys), bet ar neatsigręš kada nors patyčios prieš pačius „erelius“? Ar jų aplinkoje visi atrodo idealiai ir pikti žodžiai negali nieko sužeisti? Ar jie garantuoti, kad šiandien sveiki artimieji rytoj nesusirgs ir netaps patyčių objektu? Kodėl jums atrodo, kad viešas asmuo turi praryti viską, nors su jo veikla tai neturi nieko bendro? Taip, aš galiu išjuokti netikusį siūlymą, bet aptarinėti sudėjimo trūkumus – atleiskite, tai žema. Ar jūs, šmaikštuoliai, esate garantuoti, kad neateis diena, kai jūsų išvaizdą kažkas irgi pakomentuos ne pačiais gražiausiais epitetais? Ar pripažinsite, kad užsitarnavot tokį vertinimą? Vargu.
Ne taip seniai praūžė populiarioji „Eurovizija“. Kažkokie „nenormalūs“ europiečiai šį kartą balsavo, nes nugalėtoja išrinko, švelniai tariant, nemanekeniškos išvaizdos merginą. Oi, kaip tai nepatiko kai kuriems smarkiems lietuviams. Nesiimu spręsti, ar daina buvo gera, ar vokalas nepriekaištingas – neišmanau to. Bet ir išmanantys kalba ne apie dainą ir jos atlikimą, jie koneveikia atlikėjos išvaizdą. Atrodai ne pagal kažkieno sukurtus standartus, tai neturi teisės lipti į sceną? Bet tūkstančiai klausytojų nusprendė kitaip ir jie teisūs, nes jų dauguma. O štai tie, kad ir labai žibantys „žvaigždūnai“, kuriems neįtiko juosmens apimtis ir ūgis, pasirodė apgailėtinai su savo komentarais. Gėda už juos.
Neištvėrė ir kai kurie tautiečiai, piktai pasmerkė nugalėtoją pašiepusius pramogų pasaulio atstovus. Nežinau, nuoširdžiai jie piktinosi, ar tik bijodami, kad Lietuva nebūtų palaikyta netolerancijos nestandartinės išvaizdos asmenims kurstytoja ir palaikytoja. Svarbiausia, kad jie nenutylėjo ir neleido įsismarkavusiems kritikams toliau skleisti savo šlykščių insinuacijų. Jei patyčių „ereliai“ sulauktų daugiau deramo atkirčio, gal greičiau susiprastų ir išmoktų patylėti. Mūsų visų labui.
Jonė Lieponė
Parašykite komentarą