Naujausios žinios

Kirai ir žuvėdros

Čepulio fotoklajonės. Rudagalvis kiras su jau skraidančiu jaunikliu

Jau ne kartą esu apie tai kalbėjęs ir rašęs, bet matau, kad ir dar reikia. Turbūt ornitologus labiausiai trikdo, kai žmonės kirus vadina žuvėdromis, teisingiau didžioji liaudies dalis net nežino, kad yra kažkokie skirtumai – baltas paukštis bus žuvėdra. Poezijoje ir grožinėje literatūroje dažniausiai aprašomi kirai, bet jie vadinami žuvėdromis, nes žodis gražiau skamba. Taip, Livingstono žuvėdra – jokia ne žuvėdra, o kiras. Čia dar prisidėjo ir maišalynė su vertimu iš rusų kalbos. „Čaika“ – yra ne žuvėdra, o kiras(!), o žuvėdra – „kračka“.
Tai kaip tuos paukščius atskirti? Šiaip taisyklė labai paprasta – 95% baltų, prie vandens lakiojančių paukščių – kirai. Žiemos metu – 100%. Jei puola ant batono – 100% kirai. Jei tupi laukuose ar šiukšlynuose – 100% kirai. Jei baltas paukštis pasigavo jūsų jorkšyrą – 100% kiras. Žuvėdros minta tik gyva žuvimi ir visokiais vandens vabzdžiais ir aptinkamos tik prie vandens. Kirų Lietuvoje aptinkama 19 rūšių, iš kurių 6 yra gan dažnai sutinkamos. Kirų išvaizda skiriasi veisimosi ir perėjimo metu, be to stambesni kirai suaugėlio apdarą įgauna tik 3- 4 metais. Tai labai apsunkina jų rūšių identifikavimą. Žuvėdrų 8 rūšys. Iš jų čia aprašytos 6. Nepaminėtos – poliarinė žuvėdra ir margasnapė, kurios stebimos tik pajūryje migracijų metu.

Dvi pačios populiariausios kirų ir žuvėdrų rūšys – upinė žuvėdra ir rudagalvis kiras. Akivaizdūs skirtumai puikiai matosi, kai jie yra šalia. O šiaip reikia atkreipti dėmesį į galvą, snapą, kūno formą ir uodegą. Skiriasi ir jų balsai. Kirų balsus esat girdėję, o žuvėdros rėkia tokiu pratisu, užkimusiu, gergždančiu balsu. Skiriasi skrydis. Žuvėdrų sparnai daug ilgesni ir paukštis skraido greičiau,kartais nerdamas pasigauti žuvį. Kirai skraido daug lėčiau, nardo tik ne iš aukštai ir dažniausiai įkiša tik galvą. Žuvėdra ryja žuvis ir vandens vabzdžius, kuriuos pasigauna tik vandenyje. Kirai minta labai įvairiu maistu – nuo vabzdžių, įvairiausių kirmėlių iki gyvos ir negyvos žuvies. Jie mėgsta ir šiukšlynuose pasirausti, ir įvairus žmonių maistas jiems būna įdomus. Būtent juos šeriat plaukiodami su keltu į Neringą. Rudagalviai kirai peri milžiniškomis kolonijomis, dažnai prie jų prisijungia ir upinės žuvėdros. Daugiau rudagalvio kiro ir upinės žuvėdros nuotraukų žiūrėkit komentaruose.

Plėšrioji žuvėdra pati didžiausia iš Lietuvos žuvėdrų. Ji aptinkama daugiausia vasaros metu. Pas mus neperi, bet Kuršių mariose ir pajūryje ją galima dažnai pamatyti, o dar dažniau išgirsti jos garsų rėkimą. Čia plėšrioji žuvėdra su jaunikliu.

Mažoji žuvėdra. Jau pavadinimas sako, kad tai mažiausia iš žuvėdrų. Ją lengva atskirti iš geltono snapo ir juodos kepurėlės su balta kakta. Pas mus jį aptinkama daug kur, bet yra saugoma. Peri dažniausiai neapaugusiose smėlėtose salelėse.

Lietuvoje aptinkamos trys rūšys tamsių žuvėdrų – juodoji, baltasparnė ir baltaskruostė. Juodoji dažniausiai sutinkama. Perėjimo metu ją labai lengva atskirti iš visiškai juodo kūno. Vėliau paukščiai šeriasi, atsiranda baltos dėmės (žr. komentaruose). Jos peri kolonijomis vidaus vandenyse, o vasaros gale tūkstantiniai jų būriai susirenka Nemuno deltoje.

Retai sutinkama baltaskruostė žuvėdra. Panaši į upinę tik kūnas pilkas ir matosi ryškiai balti skruostai.

Taip pat reta, labai panaši į juodąją – baltasparnė žuvėdra. Lengviausia ją atskirti iš raudonų kojų ir baltų sparnų. Gausiau sutinkama užlietose Nemuno deltos pievose.

Na kokios čia žuvėdrų rūšys?

Pats stambiausias iš kirų – balnuotasis kiras. Jis beveik žąsies dydžio. Lengva atskirti iš tamsios nugaros ir sparnų viršutinės pusės. Būtent nuo jo saugokit jorkšyrus smile jaustukas Į jį panašus, daug rečiau sutinkamas, mažesnis ir su geltonomis kojomis – silkinis kiras.

Dažnai sutinkamas paprastasis kiras. Jis stambesnis už rudagalvį giminaitį, taip pat jo kojos žalsvos, nugara ir sparnų viršus pilki.

Iš didžiųjų kirų – sidabrinis kiras dažniausiai sutinkamas. Suaugėlį lengviau atskirti iš balto kūno, pilkos nugaros, pilkai rožinių ar gelsvų kojų. Su stambiais kirais yra tokia bėda, kad jie tą suaugėlių apdarą įgauna tik 4 metais. Iki tol paukščiai būna rudai margi, ir tada atskirti vieną rūšį nuo kitos net specams būna sunku.

Čia yra antrametis kaspijinis kiras. Ir jo aš pats tikrai nebūčiau apibūdinęs. Jis dažnai pastebimas ir negausiai peri, bet jį tikrai sunku atskirti nuo sidabrinio kiro.

Mažasis kiras. Mažiausias iš kirų. Veisimosi laikotarpiu lengva atskirti iš juodos galvos ir snapo bei ryškių raudonų kojų. Jie dažniausiai lakioja nedidelėmis tirukšmingomis grupelėmis.

Mariaus Čepulio fotoklajonės

cepulis.lt

2 Comments on Kirai ir žuvėdros

  1. Laba diena,
    Vakar, 2021.12.22 adau isalusi lede kira. Pagal Jusu aprasyma, ko gero jaunas kaspijos kiras.
    Nevalde vienos kojytes, neskrido ir sunkiai ejo. Jis dabar pas mus atsilo ir norime paklausti kaip ir kuo ji maitinti? Kaip paduoti vandeni? Dar niekada neteko gelbeti zuvedru, todel nezinome kaip elgtis.
    Paleisti dar nesinori, svirduliuoja stovedamas. Taip atrodo viskas lyg tai ok. Iskyrus mano rankas, znaibosi gana stipriai :-)
    Gal turite patarima.
    Aciu

  2. Andželika Bagočiūnienė // 2021 gruodžio 31 8:40 at // Atsakyti

    siūlau kreiptis į Lietuvos ornitologų draugiją
    Kontaktai
    Adresas:
    Naugarduko g. 47-3,
    LT-03208 Vilnius
    Tel./ faks. (5) 2130498
    El. p. lod@birdlife.lt

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*