Pasidalink per Facebook!

Kažkada skaičiau, kad Lietuvoje seniau žvakes kapinėse degindavo tik lapkričio 2-ąją – Vėlinių dieną, o dabartinė mada deginti vos į kapines užsukus atėjusi iš Lenkijos. Nesvarbu, iš kur ji atėjusi, bet man gražu ir prasminga. Ypač rudenį, kai dienos niūrios ir pilkos, tos liepsnelės tokios jaukios ir viliojančios.

Atrodo, kitaip ir būti negali: sutvarkei kapelį, pasodinai gėlytę, uždegei žvakelę, pasimeldei – tarsi pasikalbėjai su mirusiuoju. Visą rudenį sutemus kapinėse mirksi liepsnelės, vadinasi, tvarkomi kapai, neužmiršti mirusieji. Nesvarbu, kad bambekliai vis teigia, kad lapkričio pirmoji – pasipuikavimo diena: „Štai kaip mes gerbiam mirusiuosius!“ Lenktyniaujama, kas daugiau gėlių pasodins, žvakių uždegs. Per metus kada ne kada į kapines užsuka, o jau Visų šventųjų dieną budi prie kapo, kad visi matytų. Žinoma, būna ir taip. Bet gal geriau tegul nors kartą per metus pasistengia, nei visiškai apleidžia artimųjų kapus.

Išties, stengiamės, tvarkomės – visą spalį kapinėse netuščia. Tuo labiau akis bado apleisti kapai, kurių, matyt, nebėra kam lankyti ir tvarkyti. O jei kiekvienas, tvarkydami savąsias kapavietes,  nepraeitume abejingai pro tuos apleistus: sugrėbtume lapus, išrautume žoles. O lapkričio pirmąją nors vieną, nors mažytę žvakelę uždegtume.

Gražu, kai mokytojai, baigiantis spaliui, atsiveda mokinukus tvarkyti apleistų kapelių. Nežinau, ar daug tokių iniciatorių bus šiemet, bet norėtųsi kuo daugiau.

Jau nebesistebiu, kad kapus dažniausiai tvarko senyvi žmonės. Ir pati , metams bėgant, dažniau ten apsilankau. Mano nuomone, taip neteisinga. Aišku, kol jaunas, jautiesi esąs nemirtingas ir visai netraukia pas tuos, kurių jau nebėra. Bet jei vaikai nuo mažens padės tėveliams, ar seneliams prižiūrėti kapelius, jie išsiugdys pareigos jausmą. Vaikai smalsūs, jiems bus įdomu, kas čia palaidotas, kodėl čia ateinama, kodėl iš viso reikia lankyti ir prižiūrėti kapus. Ir mokinių talkos rudenį irgi prisideda prie tokio auklėjimo.

Pažįstu ne vieną žmogų, tvarkantį apleistus kapus, ir ne tik prieš lapkričio pirmąją, bet ir visus metus. O jei kiekvienas pasižadėtume šalia savojo sutvarkyti ir apleistą kapą. O Visų šventųjų dieną atsineštume papildomą žvakelę ir ją uždegtume ten, kur tamsu ir tuščia. Kaip būtų gražu, jei neapšviestų kapelių tą dieną neliktų. Kol žvakė dega, tol kažkas mirusįjį prisimena.

Atsineškim po žvakelę, kad kiekvienas būtų prisimintas…

Kažkada skaičiau, kad Lietuvoje seniau žvakes kapinėse degindavo tik lapkričio 2-ąją – Vėlinių dieną, o dabartinė mada deginti vos į kapines užsukus atėjusi iš Lenkijos. Nesvarbu, iš kur ji atėjusi,...