Naujausios žinios

Kolektyvinė atsakomybė

Jonė Lieponė

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugsėjo 7 d. laikraščio „Širvis“ 35-ame numeryje.

– Valdžia turi pinigų tik tam, kam nori turėti, – įsikarščiavusi tikina Širvintų miesto gyventoja. – Prieš keletą metų myniau atsakingų pareigūnų slenksčius, prašiau pasirūpinti bename kate sodų bendrijoje. Ši nežinia iš kur atsiranda būtent tada, kai reikia kačiuotis ir nežinia kur dingsta, kai motinystės reikalai būna sutvarkyti. Tad štai, dėl tokio asocialaus gyvenimo būdo, katės gyvenimas sodų bendrijoje tapo nebemielas. Po ilgų vizitų gavau atsakymą: pinigų nėra, padėti niekuo negalime. Teko pačiai rasti šimtą eurų veterinarui ir užmigdyti valkataujančią katę. Iki šiol jaučiuosi sutaupiusi Savivaldybei pinigų. Jei taip visi elgsimės, tai rajonas suklestės be didelių pastangų.

Atrodo, visi daugiabučių gyventojai padėsime Savivaldybei taupyti. Neseniai merė paskelbė, kad nuo šiol beglobių kačių problemas spręsime patys, iš savo kišenės. Ne, atsakingos tarnybos dirbs, valkataujančias kates gaudys, bet už tai apmokėsime mes. Nes, kaip rašoma Savivaldybės tinklalapyje ir pakartojama spaudoje, „jei daugiabučio rūsyje, ar laiptinėje bus sugauta benamių kačių, jų gaudymo išlaidas apmokės visi namo gyventojai“. Ir išsisukti nepavyks, pinigai bus paimti iš namo kaupiamųjų lėšų. Atseit, taip daroma todėl, kad gyventojai būtų atsakingi ir nešertų beglobių kačių.

Lyg ir neturėčiau nerimauti: mūsų name beglobės katės nesišlaisto, o ir nėra tų „priplaukusių“ jų mylėtojų ir maitintojų. Kol kas. O jei kažkuri brandaus amžiaus ponia nutars, kad nuo šiol jos gyvenimo misija – katyčių globa ir maitinimas? Ką tokiu atveju man daryti? Teikti skundą Savivaldybei? Aš gi ne kokia bildukė. Žinau, kad beglobių kačių šėrimas turi būti atsakingai organizuojamas. Bene, prieš porą metų skaičiau, kad Vilniaus mieste asmuo, norintis imtis tokios veiklos, turi pateikti atitinkamam Savivaldybės skyriui valkataujančių kačių populiacijos mažinimo programą ir, jei programai bus pritarta, įrengti tam skirtas patalpas. Vadinasi, pamačiusi kaimynę šeriant kates, turiu išsiaiškinti, ar ji pateikė minėtą programą ir pareikalauti maitinimą vykdyti ne rūsyje ar laiptinėje, o specialiai įrengtoje patalpoje. Jei dokumentų nepateiks ir „valgyklos“ patalpų neparodys, kviesti specialiąsias pajėgas, kad sutramdytų kačių globėją ir sugaudytų kates. Tik tokiu būdu apsaugosiu savo kišenę.

Niekada nesu šėrusi beglobių kačių, nešeriu ir savų, nes jų neturiu. Tai kodėl turėčiau mokėti už kaimynės jautrumą? O gal, vos tik tokia mielaširdinga ponia atsiras, skubiai kviesti specialistą ir jos globotines užmigdyti? Žinoma, kaip ir mano minėta pašnekovė, iš savo kišenės. Įdomu, kuris variantas pigesnis?

Kituose rajonuose ir miestuose įrengiamos specialios beglobių kačių šėrimo vietos. Mes šito neturime, pasireiškia tik privatūs globėjai. Kodėl visi turime būti atsakingi už jų veiklą? Nes valdžia neturi tam lėšų? Įdomu, už ką dar turėsime sumokėti, kad Savivaldybė taupytų ir jos klerkai turėtų mažiau darbo?

1 Comment on Kolektyvinė atsakomybė

  1. O gal galima jas sterilizuot ir tada jau tas šėryklas įrengt. Savvaldybė gali sudaryti sutartį su kokiais gaudytojais, kurie periodiškai pasidarbuotų. Milijonų nekainuotų ir būtų humaniška

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*