Pasidalink per Facebook!

Rugsėjo 15 d. (antradienį) viešbutyje Panorama VšĮ SOTAS sukvietė specialistus, dirbančius globos ir įvaikinimo srityje, esamus globėjus ir įtėvius, budinčius globotojus, visus besidominčius globos ir įvaikinimo klausimu į konferenciją „Globa ir įvaikinimas: gerosios patirtys“. Šios konferencijos tikslas – stiprinti ir skatinti vaiko globą šeimoje ir įvaikinimą Lietuvoje, dalintis gerąją globos, įvaikinimo ir darbo su globėjais, įtėviais ir budinčiais globotojais patirtimi. Konferencijoje dalyvavo ir Širvintų rajono vaikų globėjų draugijos atstovai.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė pristatė pranešimą „Budintys globotojai: naujo instituto formavimasis, patirtys ir dilemos“. Specialistė teigė, kad paimamų iš šeimų vaikų skaičius Vilniuje ženkliai sumažėjo, o parengtų budinčių globotojų šiuo metu Vilniuje yra 75. Ištyrus poreikį, Vilniui pakaktų 40. Vilnius nuolatos didina investicijas budinčių globotojų veiklai, bet vis tiek susiduria su iššūkiais. Vienas jų – dažna teisės aktų kaita ir teisinis reglamentavimas, numatantis finansavimo tvarką bei socialines garantijas budinčių globotojų šeimai (atokvėpį, ligos išmoką, vaiko atstovavimą institucijose bei asmens duomenų apsaugą). Taip pat susiduriama su iššūkiu, kai dėl šalies Savivaldybėse skirtingo požiūrio, politikos, apmokėjimo už budinčių globotojų veiklą, bandoma persivilioti budinčius globotojus iš vienos savivaldybės į kitas. Vienas aktualių šios dienos iššūkių – budinčių globotojų poreikio nestabilumas. Taip pat susiduriama su iššūkiu, kaip užtikrinti, kad broliai ir seserys, apgyvendinami budinčių globotojų šeimose, nebūtų išskiriami. Vis dar sunku budinčio globotojo šeimoje apgyvendinti vaiką su negalia ar specialiaisiais poreikiais. Taip pat susiduriama su iššūkiu, kai vaikų laikinoji globa ir priežiūra pas budintį globotoją per ilgai užsitęsia. Šiuo metu pas budintį globotoją gyvena vaikai nuo 2019 metų vasario mėnesio. Budintys globotojai bei pats prižiūrimas vaikas prisiriša, o nuolatinių globėjų nepavyksta rasti.

„Globėjų ir įtėvių savitarpio paramos grupės – šeimos stiprinimo ir įgalinimo instrumentai“ tyrimą pristatė Vilniaus universiteto FSF Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros Doc. dr. Lijana Gvaldaitė. Mokslininkė šias grupes vadino savipagalbos grupėmis bei pasakojo jų svarbą bei naudą. Lijanos Gvaldaitės tyrimas atskleidė, kad šios grupės tampa instrumentais, kurie suteikia šeimoms įsigalinimą. Jų dėka globėjai ar įtėviai jaučia bendrystę, o grupių koordinatoriai, skatinantys dalyvių įgalinimą, tampa bendraminčiais. „Savitarpio pagalbos grupėse kuriamas naujas modelis, kuriame dėmesys kreipiamas ne į problemas ir jų sprendimą, bet į įvairiapusį dalyvaujančių augimą, jų sąmoningumo ugdymą, tapatybės stiprinimą, socialinių ryšių ir naujo gyvenimo stiliaus formavimą“, – pranešimo metu teigė doc. dr. Lijana Gvaldaitė. Šiose grupėse patys dalyviai gali tapti mokytojais, o GIMK atestuoti asmenys, psichologai ar koordinatoriai mokosi iš patirties bei ją vėliau naudoja darbe.

Doc. dr. Irena Eglė Laumenskaitė pristatė pranešimą „Tėvystė ir motinystė globoje ir įvaikinime“. Mokslininkė teigė, kad šimpanzių gyvenime nėra tėvo, motinos ir vaiko. Yra patinas, patelė ir jauniklis. Žuvus patelei, jauniklį augina bet kuri kita, galinti pasirūpinti juo patelė ir prižiūrėti jį iki tol, kol jauniklis gali pradėti gyventi savarankiškai. Bet kai jauniklis tampa suaugęs, juos globoję patelė ir patinas nebepripažįsta jo kaip savo vaiko. Tuo tarpu žmogui tėvui ar mamai vaikas liks iki jų mirties, nes jie nuo pat susitikimo pradžios kuria santykį, išlaiko ryšį ir jis tęsiamas net tada, kai vaikas tampa suaugusiu ir savarankišku. Todėl pagal santykio pobūdį įtėviai bei globėjai yra tėvai – mama ir tėtis, nors teisinis statusas juos vadina kitaip, o pagimdę vaiką yra biologiniai tėvai – biologinė motina ir biologinis tėvas. Visiems – tiek biologiniams tėvams, tiek įtėviams, tiek globėjams – svarbu suprasti, kad vaikas yra gyvenimo ar Dievo dovana, ne padovanotas daiktas, o dovana tol, kol yra santykis tarp dovanojančio ir ją priimančio. Vaikas nėra mūsų nuosavybė, o kiekvienas, auginantis vaiką, turi padėti jam atpažinti besąlygišką savo vertę. Bet kurio asmens esmė išlaikyti pagarbos ir meilės santykį, o vaikas – tai slėpinys, kuris pamažu veriasi ir mes jį pažįstame. Svarbu įsisąmoninti, kad vaikas nėra problema. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir vertingas. Šioje veikloje pamatinis pagrindas – požiūris į žmogų. Padėdami jam užaugti, globėjai bei įtėviai kuria bendrąją gerovę.

Konferencijos metu įvaikintojos, budinčios globotojos, globėjos, besirūpinančios vaikais su negalia, dalijosi, su kokiais sunkumais tenka susidurti, kai šeimoje auga įvaikintas ar globojamas vaikas, ir kas tuos sunkumus bei iššūkius padėjo sėkmingai įveikti.

Socialinės darbuotojos Andželikos Bagočiūnienės informacija

Rugsėjo 15 d. (antradienį) viešbutyje Panorama VšĮ SOTAS sukvietė specialistus, dirbančius globos ir įvaikinimo srityje, esamus globėjus ir įtėvius, budinčius globotojus, visus besidominčius globos ir įvaikinimo klausimu į konferenciją „Globa...