Naujausios žinios

Konferencija „Vietos bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos: veikla, plėtra ir bendradarbiavimas“

2016 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas surengė konferenciją „Vietos bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos: veikla, plėtra ir bendradarbiavimas“. Į šią konferenciją buvo pakviesti Seimo, ministerijų valdininkai, akademinės bendruomenės mokslininkai ir aktyviausių Lietuvos bendruomenių atstovai. Joje dalyvavo ir Asociacijos „Širvintų miesto bendruomenė“ pirmininkė Alina Skeberienė, kuri mielai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šią konferenciją.

Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji pasidžiaugė iniciatyva surengti šią konferenciją ir aptarti svarbiausias vietos bendruomenių problemas. Pirmininkė akcentavo, kad valstybės dėmesio ir paramos vietos bendruomenėms niekada nebus per daug. „Savanoriškas žmonių būrimasis į bendruomenes pagal gyvenamąją vietą yra svarbi sąlyga stiprėti pilietinei visuomenei, kuri suprantama pirmiausia kaip piliečių gebėjimas jungtis į nuo valstybės nepriklausančias asociacijas ir aktyviai domėtis viešaisiais reikalais,“ – teigė Seimo Pirmininkė. Kaip būtų šaunu, jei politikų žodžius antrintų jų darbai.

Konferencijos dalyviai išsakė savo mintis, kad, deja, daugelis bendruomenių Lietuvoje nesulaukia nei to dėmesio, nei paramos. O ir ne viena bendruomenė sukurta būtent politikų norams remti, jų sprendimams pritarti ir įgyvendinti. Seimo Pirmininkė palinkėjo, kad vietos bendruomenės visada būtų tikrąja pilietine jėga, galinčia atstovauti žmonių interesams ir padėti vietos savivaldos institucijoms spręsti kasdienes gyventojų problemas. Tenka apgailestauti, kad valdžia vis dar nesupranta, jog „aktyvios vietos bendruomenės pakelia vietos savivaldos kokybę. Viena vertus, jos padeda savivaldybės institucijoms, kita vertus, jos kontroliuoja vietos valdžios politikus ir biurokratus“. O gal būtent ši kontrolė ir nepageidautina?

Konferencijoje pranešimą skaitė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas. Jis akcentavo, kad Vietos savivaldos įstatymo nuostatos numato ne tik piliečių teisę ir pareigą dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, bet ir nustato dar nemažai teisių vietos gyventojams, kuriomis galima daryti poveikį vietos valdžiai. Pavyzdžiui, teisė susipažinti ir teikti siūlymus sprendimų projektams, inicijuoti ir dalyvauti vietinėse apklausose, teikti peticijas, dalyvauti savivaldybių tarybų ir jų sudarytų komitetų posėdžiuose, dalyvauti komisijų veikloje. Bet būkim sąžiningi… Kokia apimtimi mes pasinaudojame šia savivaldybės bendruomenei suteikta teise dalyvauti sprendžiant vietos reikalus. Dažnas net nežino visų jam suteiktų teisių.

Renginyje buvo kalbama, kad per iniciatyvas galima įgyvendinti viešuosius interesus. Deja, kai kurias iniciatyvas valdžia ignoruoja arba net žlugdo. Daug buvo kalbama apie seniūnaitijų sudarymą, seniūnaičių pareigas ir funkcijas. Buvo akcentuota, kad kai kur seniūnaičių rinkimus siekiama ir politizuoti. Diskusijas sukėlė komiteto siūlymas seniūnaičiams deleguoti daugiau pareigų ir atsakomybių. Tačiau, buvo išsakytos pastabos, kad kai kuriose savivaldybėse net neveikia kompensavimo mechanizmas. Buvo atsakyta, kad teisės akte yra numatoma, kad savivaldybės taryba savo metų biudžete gali skirti asignavimus iš dalies kompensuoti seniūnaičių sueigas. Kai kuriose savivaldybėse seniūnaičiai gauna atlygį.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas akcentavo, kad bendruomenės pirmininkai ir seniūnai nėra konkurentai ir nereikia ju priešinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Algirdas Šešelgis savo pranešime ypatingą dėmesį skyrė nuostatai, kad bendruomenių veikla yra ypatinga ir jos veikla neįkainojama. Pranešėjas informavo apie valstybės paramą vietos bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų plėtrai ir veiklai. Pranešimas labai sudomino bendruomenių atstovus. Daug klausimų ir nepasitenkinimo pastabų buvo išsakyta dėl priimto naujo finansavimo mechanizmo modelio. Bendruomenės kalbėjo apie tai, kad programų ir projektų įgyvendinimas reikalauja tokių didelių pastangų ir laiko, kad atima bet kokią iniciatyvą dalyvauti tose programose, kad yra daug problemų dėl pačių programų paskelbimo ir jų atrinkimo bei įgyvendinimo, dėl atsiskaitymo formų, turto apskaitymo, ataskaitų.

Konferencijoje nuskambėjo ir pritarimas naujajam modeliui, nes senasis nebuvo tiesiogiai skiriamas teritorinėms bendruomenėms, jis daugiau tenkino savivaldos interesus. Buvo išsakyti nusiskundimai apie pinigų savivaldybių teikiamų programų projektams dalinimą pagal principą „myliu – nemyliu“, „mano ar svetimas“, neteikiant informacijos, kaip tie pinigai dalijami, kokiais prioritetais remiamasi.

Ką apie bendruomenes mano mokslininkai, akademinė bendruomenė, pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto doc. dr. Gintaras Žilinskas. Jis supažindino su atliktais tyrimais, bendruomenės sąvokomis, interesais. Buvo atliktas tyrimas kaip Lietuvos žmonės įsivaizduoja vietos bendruomenes, supažindinta su Lietuvos visuomenės politinės galios indeksu, kurį skaičiuoja Laisvosios rinkos institutas. Tyrimai parodė, kad tie respondentai, kurie aukščiau vertina savo padėtį visuomenėje, kurie turi savo nuomonę, bendruomenių veikloje yra aktyvesni.

Konferencijoje dalyvavę bendruomenių atstovai turėjo daug klausimų, pastabų ir pasiūlymų rengėjams. Taip pat buvo išsakyta iniciatyva dėl vietos bendruomenių įstatymo kūrimo. Daug kritikos pažerta ir dėl pačios konferencijos organizavimo. Joje trūko ne teorinių, o praktinių įžvalgų. Juk reikia realios paramos, realių politikų žingsnių, o ne postringavimų prieš rinkimus.

Bendruomenės jau sulyginamos su verslo įmonėmis, jos neturi jokių lengvatų buhalterinėje apskaitoje. Jos užverstos ataskaitų ruošimu, įvairiais reikalavimais, nors veiklą vykdo neatlygintinai, t. y. be jokio užmokesčio, be jokio atlygio. Dabar bendruomenėms bandoma užkrauti tas atsakomybes, tuos darbus, kuriuos pagal savo darbo pobūdį turėtų dirbti gaunantys atlygį valdininkai. Bendruomenėms bandoma užkrauti ir rūpestį socialiniais reikalais, darbo vietų kūrimą ir net emigracijos stabdymą. Bendruomenių pirmininkai akcentavo, kad bendruomenių įvykdyti projektai dažnai įgyvendinami su kelis kart mažesnėmis lėšomis, negu panašius projektus vykdančių savivaldybių.

Taip pat laukiama realių žingsnių perduodant bendruomenėms realius valdymo mechanizmus, kad iš ministerijos ateitų dokumentai su juose savivaldybėms nurodoma privaloma, o ne rekomendacinio pobūdžio nuoroda. Kritikos sulaukė ir savivaldybėse sukurtos bendruomenių tarybos, kurios neturi savo vietos, nes politikai žiuri arba kaip į tas tarybas prastumti savus, arba kaip mažiau teikti jiems informacijos, nesuteikti jiems realios galios. Kai kuriose savivaldybėse tai tik formalios tarybos, tarybos „popieriuje“. Tokią tarybą turime ir mūsų rajone.

Diskusijose dalyvavo ir Vidaus reikalų ministerijos atstovas, akcentavęs, kad miestų vietos veiklos grupės galėtų teikti strategijas finansavimui. Pateiktos 52 strategijos. 11 strategijų jau patvirtintos, 24 yra rezervinės, likusios nefinansuojamos, nes neatitiko kriterijų. Įdomu, kokia situacija yra naujai sukurtoje Širvintų miesto VVG. Man neteko skaityti džiugių pranešimų apie jų gautą finansavimą. Juk gavus ši finansavimą miesto bendruomenės galės stipriai prisidėti prie gyventojų verslumo, užimtumo skatinimo. Lietuvos bendruomeninių organizacijų asociacijos atstovas kalbėjo apie būtinybę vietos bendruomenių politikos pagrindų įstatymui, kuriame būtų kalbama apie įstatymu reglamentuotą tų bendruomenių vietą ir santykį su savivaldybe.

Komitetas pritarė vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimų įstatymo projektui. Daug plojimų ir pritarimų sulaukė pasiūlymas nekurti iš bendruomenių organizacijų biurokratinio aparato. Tikimės, kad į išsakytus mūsų pasiūlymus, pažertas kritikas bus atsižvelgta. Tikimės, kad paskelbti 2016-ieji bendruomenių metai neliks tik šūkiu priešrinkiminiuose plakatuose ir kandidatų kalbose.

Širvintų miesto bendruomenės informacija

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*