Pasidalink per Facebook!

Sveikinu, mielieji mano, su nauju ir paskutiniu žiemos mėnesiu. Nors pastaroji ir negrasino speigais ir sniegu, bet maloni irgi nebuvo: šlapia, purvina, nuolatinė niūrastis, cepelininis dangus, ilgos juodos naktys. Na bet duos Dievas ir baigsis tas tamsusis laikas, ateis pavasarėlis, sužaliuos medžiai ir bus linksmiau gyventi. Ne taip, kaip dabar. Ko gi čia ašai ir vėlei nepatenkintas, sakysite? Ogi neramu man, mielieji mano, neramu. Ir neramu dėl mūsų visų. Tikriausiai jau ne vienas girdėjote apie kažkur pas kinus siaučiantį baisų virusą. Jisai išguldo ištisus milijoninius miestus, toks savotiškas dvidešimt pirmo amžiaus maras. O jau pavadinimas tikrai įspūdingas – korona. Tik pamanykite – karūnos virusas. Skamba. Mintijau ašai čia vieną vakarą parimęs prie sukastos šiltnamio lysvės, nes maniškė jau pavasarį bando prisikviesti sėdama ridikėlius ir salotas, kad kam kam, o jau mums tikrai nebaisus šis virusiokas. Turime o ho ho kokią karoną, tiesiog visų karonų motiną, valdovę skaidriausiąją, kurios niekam nevalia nei savintis, nei svajoti, nes jinai atsidavusi yra tik mums, tik mūsų karalystės varguoliams. Tai vat ir mintijau ašai tolėliau, gal yra koks koronos antivirusas, kuris visus mus saugo ir niekam neleidžia užsikrėsti šia liga. Na pažiūrėkite, antrą kadenciją mūsų valdovė skaidriausioji dirba išsijuosusi, o konkurento jajai neatsiranda, tokia savotiška apsauga nuo visokių virusų, niekam neleidžiama susirgti korona, tik jajai. Taip išeitų, kad mūsų skaidriausioji valdovė nors ir serga, bet jai tai į sveikatą: nenugalima, net to nelemto kinų viruso, tik rankoves pasiraitoja ir į kairę, ir į dešinę, čia kelią reikia paasfaltuoti, čia kokią biblioteką perkelti, ar kultūros namus uždaryti, o gal dar ir mokyklėlę prijungti arba kokią vietelę atsidavusiam veikėjui parūpinti. Žodžiu, ne ligonis, o sveikut sveikutėlė moteris.

Tai va ir peršasi mintis apie galimybę išgelbėti jau užsikrėtusius šia liga asmenis, tik pabandyk dabar prie valdovės prieiti ir paprašyti josios kraujo, be šansų. O kad būtų parodytas rūpestis savo varguoliais, buvo net ir susirinkimas toks sušauktas dėl to, ką reiktų daryti užklupus šiam virusui. O po nosimi esančio asmens niekas nemato, na bet biesas su jais, ne pirma liga čia ant mūsų užėjo, praeis, gal keli varguoliai iškeliaus į dausas, duok Dieve, kad taip nebūtų, bet kaip sakoma, kas kam skirta, tas tam ir nutiks.

Ašai vis mintiju apie mūsų ateitį ir neramu man darosi, galbūt reikės su kokiu protingu žmogeliuku pasikalbėti, kad būtų išgirstos mano mintys ir aukščiausiuose sluoksniuose. Nagi nerami mana širdis, kad darbai miesto centre labai jau užsistovėjo, antai ir vasaris prasidėjo, o kas buvo padaryta pernai, taip ir liko. Sakau, ar neteks mums, mielieji, taip ir gyventi tokiuose pusiau skustuose, pusiau luptuose statybų aikštelių labirintuose. Jau nelemtas tas baseinas pradeda į vaiduoklį panašėti ir ne miesto veidelį puošti, o kokiu šašu ant švento valdovės skaidriausiosios kūno patapti. Juk Europa žada labai smarkiai apkarpyti, beveik ketvirtadaliu, paramos biudžetą mūsų Tėvynei, reiškia, kad ir mums bus skirta mažiau, o dargi tie nelemti rinkimai Seiman laukia rudeniop. Valdžia pasikeis, draugystės užmegztos nutrūks, o kas ten žino, kas ateis į valdžią, jei nelabai draugiškai nusiteikę mūsų valdovės skaidriausiosios atžvilgiu, tai ir visai bus liūdna, o jeigu ir pati valdovė sugalvos savo lygį pasikelti ir iš tokios gūdžios mažosios Baltarusijos provincijos į Seimą iškeliaus, kas bus, mielieji, kas bus? Ašai sakau, gal reiktų kokį mums atsarginį planą B sugalvoti, na, kad žinotume ką daryti, kai ištiks krizė, o ji tikrai ištiks, juk negali visada viskas tik aukštyn kilti, turi kartais ir žemyn nusileisti, kad pamatytum, kaip žmonės varguoliai gyvena. Taigi viena iš išeičių būtų pabalsuoti mums taip, kad valdovė skaidriausioji liktų nepatekusi Seiman, sakau, visi draugiškai išlaikykime savo turtą ir su kitais nesidalinkite. Taip ir girdžiu pavyduolių balsus, matai, varpininkas, šiek tiek šventas žmogysta, o moko kaip nesidalinti. O ašai tokius atkirsiu, kad savi marškiniai arčiau kūno, juolab, kad tų marškinių ne vieneri, taip kad ieškokite ir atrasite, belskite ir bus atidaryta. O jei ne – taip sakant, turbūt kitas duris įstatė, ne ten beldėte. Visgi, susumavus visas savaitėlės naujienas, gyvename mes gerai, esame labai patenkinti, mums nieko nestinga, džiaugiamės savo valdove skaidriausiąja ir šiaip iki kito karto (nenoriu užsitraukti rūstybes iš valdiškų namų).

Linkėjimai, Jūsų Varpininkas

Sveikinu, mielieji mano, su nauju ir paskutiniu žiemos mėnesiu. Nors pastaroji ir negrasino speigais ir sniegu, bet maloni irgi nebuvo: šlapia, purvina, nuolatinė niūrastis, cepelininis dangus, ilgos juodos naktys. Na...