Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 22 d. laikraščio „Širvis“ 12-ame šių metų numeryje.

Gražu, orai jau šiltėja. Pavasaris. Kažkas sakė girdėjęs, jog valdžia iš anksto atsiprašė miesto gyventojų ir prašė jų supratimo dėl pavasarį atidengtų per žiemą susidariusių duobių gatvėse. Reikia kantrybės ir viskas bus sutvarkyta. Manau, kad taip ir bus. Tačiau pasidairius po miestą, darosi gaila lengvųjų automobilių vairuotojų. Pastebėkite. Pavyzdžiui, nuo Širvintų kaimo: Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos aikštelėje pilna automobilių, prie vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“, daugiabučių namų kiemuose pritutinta mašinyčių. Kai buvusiose vaistinės patalpose įkūrė „Šeimos polikliniką“, ir čia jau tapo ankšta, mašinos stovi ir Vilniaus gatvėje, ir kieme prie bendrabučio. Prie grožio salono „Kaprizas“ ir „Iki“ parduotuvės kieme nėra kur nors trumpai pastatyti automobilį. Apie automobilių stovėjimo aikštelę prieš Savivaldybę ir stovėjimo vietą prieš Kultūros centro pastatą nėra ko ir kalbėti, ten visada daug mašinų. Vietos reikia dairytis prie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, bet jau ir čia yra norinčių „prisiglausti“. Automobilius stato šiame kieme ir įvažiavime ne vien mokytojai, bet ir abiturientai.

Pastoviai užimta buvusio „Telekomo“, „Senukų“ aikštelė. Kai nėra kur dingti, automobiliai statomi gatvėje prie šalia esančio Švietimo centro. Prie ligoninės stovėti negalima. Pasukus į dešinę viena kelio pusė, važiuojant į polikliniką, pristatyta automobilių ir, jei priešais važiuoja mašina, tai vienam automobiliui tenka atbulomis grįžti ir neapstatyta kelio puse praleisti važiuojančią mašiną. P. Cvirkos gatvėje prie sveikatos centro taip pat stovi automobiliai, tačiau čia išplatinta gatvė. O kas darosi sekmadieniais, kai vyksta bažnyčioje pamaldos? Viena Vilniaus gatvės pusė būna „nusagstyta“ įvairių modelių automobiliais. Prasilenkti galima tik sutikus geranoriškai nusiteikusį vairuotoją. O jei jis savo puse važiuoja drąsiai ir nepasitraukia arčiau šaligatvio, kur dingti? Buvo tokios kalbos, kad prieš bažnyčią, rekonstruojant Jaunimo sodą, bus naujai įrengta stovėjimo aikštelė, bet kol kas nei rekonstrukcijos, nei aikštelės. Reikia kantrybės, gal sulauksime ir to, ir ano. Toliau mašinų srautas praretėja ir už bažnyčios iki Kabaldos kaimo viskas gerai, išskyrus labai jau nelygų asfaltą. Juo važiuojant ko ne amerikietiški kalneliai.

Prie buvusios „Maximos“ aikštelėje statomos mašinos, nes čia sustojus galima sutvarkyti daug reikalų: užsukti į vaistinę, parduotuvę, restoraną, valgyklą ir t. t. Galima būtų ir kitur sustoti, pavyzdžiui, I. Šeiniaus gatvės 8 namo kieme. Tačiau kaip? Duobė ant duobės, bala ant balos. Tiesa, yra drąsuolių, kurie ir čia važiuoja, palieka automobilius, nes kitur jau užimta. Pilna ir kitoje I. Šeiniaus gatvės pusėje esanti automobilių aikštelė. Vis dėlto mes esame turtingi, tik verkiame, kad brangus maistas, o štai degalai visai nebrangūs. Gal tingime vaikščioti? Kai išmoksime vaikščioti, tada gal užteks esamų automobilių aikštelių, nereikės ir gatvių praplatinti. O šiuo metu labai jų trūksta ir neatrodo, kad išlipsime iš automobilio. Kai nereikia sustoti, pravažiuoji pažįstamomis gatvėmis ir viskas gerai, tačiau bent retkarčiais reikia pavaikščioti.

O dabar pasivaikščiokime nuo tos pačios Širvintų kaimo pusės. Labai jau liūdnai atrodo garsiu, mielu pavadinimu pavadinta Nepriklausomybės aikštė. O kokia ji apleista!.. Dar sovietiniais laikais išasfaltuoti takai, kurie atstoja šaligatvį. Asfaltas duobėtas. Šaligatvio borteliai žemi. Prie progimnazijos stūkso namas-vaiduoklis. Jaunieji besimokantys širvintiškiai čia mato tokį skurdų vaizdą. Kokį įspūdį susidarys, kai prisimins tokią aplinką? O mūsų broliams lietuviams 1919–1921 m. padėjusiai L. Mednikienei paminklas lyg ir pastatytas, tačiau neužbaigtas. Kur bareljefas? Jis turi būti, akmenyje tam vieta palikta, tik kažkam pritrūko pareigingumo iki galo padaryti darbą. Tilto per Beržės upeliuką betoniniai borteliai jau trupa, o neseniai nulieti. Kokybė… Pasivaikščiojus pamatai, kiek daug pridygę savavališkų statinių, ypač prie medinių mažabučių namų, ant tiems namams priklausančių daržų. Jie, neva, labai „puošia“ tokių namų sodybas. „Vaizdzialis“, kaip sakoma, ne koks.

Pavasaris. Gražu. Norisi, kad būtų gražu.

Širvintų miesto „sirgalė“

Išliejau ant popieriaus pavasarines mintis.

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 22 d. laikraščio „Širvis“ 12-ame šių metų numeryje. Gražu, orai jau šiltėja. Pavasaris. Kažkas sakė girdėjęs, jog valdžia iš anksto atsiprašė miesto gyventojų ir prašė jų...