Naujausios žinios

„Laisvės TV“ su Andriumi Tapinu ir laida „Laikykitė ten“: nuo pokalbių iki egzorcizmo

Valda PATINSKIENĖ

Straipsnis buvo išspausdintas birželio 13 d. laikraščio „Širvis“ 23-ame šių metų numeryje.

Jeigu kas ir nematė, tai perskaitęs šį pranešimą būtinai pažiūrės arba bent žinos, kad Širvintose, birželio 5 d. Kultūos centre vyko „Laisvės TV“ laidos „Laikykitės ten“ filmavimas.

Jau kurį laiką Širvintos yra „ant bangos“, turiu minty televizijas: tai filmas Černobilio tema filmuojamas, tai koks „Kakadu“ praskrenda, „Dviračio žinios“ mina ratą po rato arba „Lietuvos ryto“ televizija reportažus suka. Sakytumei bet kokia reklama miestui yra gerai, žinomumas, atveriamos naujos galimybės verslui, naujos investicijos, galbūt turizmo sektoriaus suaktyvėjimas. Deja, Širvintų žinomumas labiausiai asocijuojamas su mere Ž. Pinskuviene, ir tai ne iš teigiamos pusės, tampame pajuokos objektu.

Štai ir Andrius Tapinas, jei ne sovietų okupacija 1940 m., beveik pusės Širvintų miesto savininkas, nes iš jo senelių buvo nacionalizuotas Rukšų dvaras (Kalnalaukio g.) ir malūnas, todėl pasirinko Širvintas laidai filmuoti. Kuo būtų dabar Andrius, jei tebegyventų Širvintose, galime tik spėlioti, bet Zibaluose, Anciūnuose tebegyvena jo giminaičiai. Tad šis kraštas jam yra nesvetimas, žinomos ir problemos, kurias patiria nemaža dalis demoratijos šalininkų.

Taigi anonsai ir reklama mieste buvo matomi ne vieną savaitę, tačiau bilietų įsigyti Širvintų kultūros centro kasoje niekaip nesisekė: tai dar neatvežė, tai gal ir neatveš, tai dar kas nors. Gerai, kad yra internetas, tad kliūtys įsigyti bilietus atkrito.

Teko girdėti apie įvairius trukdžius norintiems patekti į šios laidos filmavimą: grasinimus susidorojimu, darbo netekimu, šiaip nerekomendacijomis ir pan. Visgi norisi tikėtis, kad tai labiau spalvų sutirštinimas nei tikrovė, tačiau biudžetinių įstaigų darbuotojų beveik pilnoje Kultūros centro salėje, galima sakyti, nebuvo. Vėlgi, gal tik sutapimas, juk mūsuose įprasta, kad į rimtus renginius nei švietimiečiai, nei savivaldybininkai, biudžetininkai veržte nesiveržia. Neturime tradicijų, kad tūlas mokytojas eitų ir dar savo mokinius vestųsi, kad rimtos muzikos koncertai ar aukštesnio lygio humoro pasirodymai sukviestų mases. Yra kur tobulėti, yra.

Kodėl laidos „Laikykitės ten“ filmavimas vadintinas rimtu renginiu? Ogi todėl, kad per dvi su puse valandos, tiek truko filmavimas, rimtomis temomis buvo pakalbinti trys asmenybės: katalonas, nužygiavęs Baltijos kelią, Jordi Arrufat, geriausias VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Juozapas Blažiūnas bei žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Aptarta ir labai paprastai paaiškinta EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) nauda Lietuvai. Sakysite nerimta, rimta ir net labai. Klausai ir klausyti norisi, o išprususio vedėjo šmaikštūs ir įdomūs klausimi neleidžia pašnekovui ir klausytojui atsipalaiduoti ar pamesti mintį.

Visgi A. Tapinas nebūtų A. Tapinu, jei nepateiktų ir siurprizų. Štai vos tik prasidėjus filmavimui ir salei aplodismentais pasitikus vedėją, buvo perspėta – gal kas ploja ir paskutinį kartą, nes rytoj nežinia kas bus, suprask, būsi atleistas iš darbo. Juokas pro ašaras, bet tokia ir turi būti satyra – ne žeminanti, ne išjuokianti, o parodanti mūsų gyvenimo grimasas, blogybes. Sakoma, kad juokas yra protingų žmonių kalba. Taigi savo paskutiniu laidos filmavimo epizodu, A. Tapinas tapo egzorcistu, norėdamas padėti širvintiškiams. Retoriškai klausdamas, kas atsitiko mergaitei (red. pastaba – merei), svajojusiai tapti mokytoja ar kirpėja, pats ir atsako, kad tai piktosios dvasios darbas – apsėdimas. Reikia padėti jai ir miestelėnams, kad situacija susitvarkytų. Ir ką jūs manote, po įvykdyto egzorcizmo seanso, A. Tapinas žadėjo, kad nuo dabar merė bus visiems demokratiška, visus mylinti, visus vienodai gerbianti, viesiems vienodai gera. O širvintiškiai per ateinančius rinkimus turėtų būti atsakingesni ir protingiau rinkti merę ar merą, kad dabartinė situacija nepasikartotų, nes vėl teks ieškoti pagalbos iš šalies.

Pasibaigus laidos filmavimui ir matant, kiek jaunimo dalyvavo renginyje, supranti, kad keičiasi mūsų gyvenimas, kad jaunimas yra kur kas drąsesnis ir pagrasinimai piršteliu neveikia. Kitas dalykas, kuris verčia susimąstyti, tai mūsų pačių nepagarba, noras pasityčioti iš teisėtai išrinktos valdžios. Neteisinama ir net nevertintina, ar gerai pasielgė vienu ar kitu klausimu merė, administracija. Tam yra kitos instancijos, yra istorija, kuri įvertins tuos poelgius. Kaip sakoma, visa valdžia nuo Dievo, jei daugumai toks nekoks elgesys tinka, mažumai belieka prisitaikyti.

Visgi kartais apgailėtinai atrodo būsimų ar esmų politikų postringavimai, kandūs ir pašaipūs komentarai po straipsniais internete ar feisbuke: taip ir reikia, kodėl neištrinamas vienas ar kitas asmuo nuotraukose ir pan. Juk jei tepliojiesi tokiu pačiu purvu arba naudojiesi tais pačiais metodais, anoks tu grynuolis ir skaidrus, greičiau toks pats, tik drąsos ir akiplėšiškumo trūksta.

Būkime aukščiau viso šito, lengva į piktą piktu, ar į blogą blogu atsilyginti, o pabandykime priešingai, pasimokykime iš praeities pamokų, kad iš tikrųjų galėtume laisvai ir demokratiškai gyventi, o ne dirbtinai, apsimestinai. Sintetinė demokratija ir lieka sintetine, o taip norisi tikros.

Tikėkime, kad po truputį netapsime tik pajuokos objektais, kurie tegali išsirinkti tokią vadžią, o ir valdžia nesileis būti išjuokiama ne dėl grasinimų, o dėl tikrų, teisingų, sąžiningų darbų. Iki naujų susitikimų televizijų filmavimuose!

Virginijaus Sarpausko nuotraukos

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*