Naujausios žinios

Lapkričio 18-oji – Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena

Šaltinis: sam.lt

Perkopėte keturiasdešimtmetį? Rūkote, būnate prirūkytose patalpose ar dirbate kenksmingomis sąlygomis, kur ore tvyro teršalai? Kosėjate ilgiau nei tris mėnesius, skrepliuojate ir švokščiate? Teigiami atsakymai leidžia spėti, kad Jums gresia viena dažniausių kvėpavimo takų ligų – lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Atpažinus šiuos simptomus, dar nevėlu kreiptis į gydytoją ir gauti reikiamą pagalbą. Šūkiu „Dar nevėlu“ šiais metais pasitinkama Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovo profesoriaus Raimundo Sakalausko, niekada ne per vėlu pagerinti gyvenimo kokybę, nepriklausomai nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos stadijos. Jei jaučiate dusulį ar kitus šiai ligai būdingus simptomus, profesorius pataria apie tai pasikalbėti su šeimos gydytoju, kuris paskirtų tyrimus plaučių funkcijai įvertinti.

 „Pastaraisiais metais visuomenė geriau susipažinusi su šia lėtine liga, atsirado naujų vaistų jai gydyti, ilgalaikė deguonies terapija tapo pasiekiama pacientams, kuriems yra lėtinis kvėpavimo nepakankamumas“, – teigia prof. R. Sakalauskas. Nepaisant to, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra ketvirta pagal dažnį mirties priežastis, o artimiausiais metais taps dar dažnesne.

Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje konsultuojami ir gydomi LOPL sergantys pacientai, yra galimybė atlikti visus reikiamus šiuolaikinius funkcinius, radiologinius bei endoskopinius tyrimus. Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti skiriamas ne tik modernus gydymas vaistais, bet gali būti taikoma ir dirbtinė plaučių ventiliacija namuose. Kai kuriems pacientams prireikia ir plaučių transplantacijos. Šios operacijos Lietuvoje atliekamos tik Kauno klinikose.

Dėl didelio paplitimo, lėtinės eigos bei kitų ypatumų, LOPL lemia milžiniškas su ja susijusias medicinines, socialines ir kitas išlaidas. Su šia liga susiduria ne tik gydytojai pulmonologai, bet ir šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojai bei kiti specialistai, kurie konsultuoja LOPL sergančius pacientus dėl gretutinių ligų. Šią klastingą ligą svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir kuo greičiau pradėti ją gydyti. Riziką susirgti šia lėtine liga didina tabako rūkymas, aplinkos teršalai bei paveldimumas. Vis dėlto didžiausias rizikos veiksnys yra rūkymas. Rūkymas (net ir pasyvus) lemia apie 80 proc. visų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos  atvejų.

Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyva (Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease) kartu su gydytojais pulmonologais bei lėtine obstrukcine plaučių liga sergančiais pacientais kasmet trečiąjį lapkričio trečiadienį mini Pasaulinę LOPL dieną. Pirmąkart Pasaulinė LOPL diena buvo paminėta 2002 metais ir ši tradicija daugiau nei pusšimtyje pasaulio šalių tęsiama iki šiol.

Kauno klinikų informacija

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*