Lažybos be pralaimėjimo
Nomedos Drazdienės koliažas
Na, mielieji mano, sveikinu visus su naujuoju prezidentu. Kokios iškilmės, kokia inauguracijos šventė, kiek svečių, net oras ir tas kaip tyčia pasitaisė. Galvoju ašai sau, matyt, kad tasai Gitanas pažinčių turi aukštai dangaus platybėse ir nekitaip. Penktadienį saulutė, o šeštadienį juk vėl lašnojo. Sakau sau, kad mūsų valdovei irgi buvo oras pavaldus, per šventes vis saulė šviesdavo, visokie baltieji vakarai, naktys, apdovanojimai… bet pirmoji kadencija ir buvo pirmoji, o dabar antroji prasidėjo, gal užtenka nematomoms jėgoms tų šiltnamio sąlygų jajai sudarinėti ir visaip kaip padėti. Dabar jau lai ant savo uodegos pritupia ir nekaltina nei aukščiausiojo, nei nelaimingos praeitų kadencijų valdžios. Jau dabar kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. O tasai miegelis, turbūt saldus mūsų valdovei, tiek ilgai lovą besiklojus. Ša, netrukdysiu, lai miega.
Et gyvenimas nestovi vietoje, viskas aplinkui keičiasi, sukasi. Širvintų karalystė irgi keičiasi ir, kaip mano kaimynė Pranciška sako, o jinai jau tikrai žino: „…iš pagrindų. Miestas tapo statybviete“. „O žodžiai iš kur tokie, miela kaimynėle, – mintiju ašai, – vėl esi kokių musių apsirijusi ir imsi suokti apie rojų Širvintų karalystėje?!“ O ji lyg tyčia toliau tęsia: „Teritorija prie tvenkinio, miesto aikštė, Jaunimo sodas, Sporto komplekso salės statyba, L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos aktų ir sporto salės, daugiabučių renovacija…“ Bandau jai paprieštarauti ir specialiai erzinu: „Taip taip, o kur dar baseinas be vandens ir miesto pradžioje rujojantis briedis, į miškus pabėgęs “. Supyko mano pašnekovė, tik įraudo, žioptelėjo ir išdrožė: „Tu neblevyzgok čia ant vėjo, o geriau internete pats pasižiūrėk kas vyksta ant svieto. Man va parodė filmuką, tai aš jį žiūrėjau, žiūrėjau, žiūrėjau ir mintinai net išmokau, kas pas mus vyksta, kad žinočiau ir tokiems kaip tu, tamsuoliams, pasakyčiau. Visiems dabar sunku, daug nepatogumų. Bet dar aiškiau, kad, užbaigus darbus, miestas atgims. Patikėk, kad visų šių darbų pabaigos lauki ne tik tu, bet ir mes visi!“. Lyg iš patrankos išpyškino mano pašnekovė. Dabar jau čia aš likau be žado ir supratau, kad kažko nežinau. Atsiprašiau savo didžiai gerbiamos Pranciškos ir nukiūtinau pas anūką prašyti, kad ir man parodytų tą stebuklingą meninį filmą apie Širvintų karalystę. „Pamanyk tiktai, – mintiju ašai kiūtindamas namolio, – net filmais, vaizdžiai statoma Širvintų karalystė. Vadinasi, žodžių jau neužtenka, reikia ir kitokių priemonių, tik ar nebus tas pats kaip ir su baseinu: filmą parodė vasarį, o rezultato ir liepos mėnesį dar nėra, nors buvo žadėta, kad tuoj tuoj. Jaučiu, kad darbų pabaigos teks laukti ir tas tuoj tuoj, kaip ant mėlynos tupyklos būdelės užrašas. Sutinku, kad, užbaigus darbus, karalystė atgimtų, bet iki to atgimimo dar ohoho. Gal verčiau reiktų organizuoti kokias nors akcijas – atrakcijas, kad atgimimo idėja gyva išliktų, arba reiktų valdovei pasiūlyti lažybų punktą įsteigti ir visus varguolius agituoti statyti ir lažintis, kada bus viskas padaryta, kada ta atgimimo šventė mūsuose turėtų įvykti. Jei tektų lažintis, nesilažinčiau. Bet va valdovė, įsteigusi tokį vienintelį punktą ant Lietuvos, galėtų susižerti ne vieną eurą, juk kas kas, bet jinai tikrai žino visų darbų pabaigos datą, tad mintiju ašai, kad taip pasielgti net labai vertėtų – statymas be pralaimėjimo. Juk jei kokia spėjama dienelė nesutaptų, greitai pakoreguotų darbų užbaigimo planą ir karalystės atgimimo datą. Panašiai, kaip su tuo baseinu be dugno: turbūt visi filmuką matė, net ir maudymukus moterėlės nusipirko, o jis dar neveikia, bet visi kantriai tyli, viliasi, nauju filmuku tiki ir vėl laukia galingosios skaidriausiosios valdovės malonės. Gražaus filmuko, kaip bus gera, kaip bus nauja, kaip bus, bus, bus… O kolei kas, Širvintos gražinasi. Dievuliau, ar bepažinsime jas po tokio ilgo gražinimosi, po tokių kosmetinių operacijų…“.
Lažintis nedrįstantis Jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą