Naujausios žinios

Lietuvių – lenkų kovos Motiejūnų kaime 1920 m. spalio–lapkričio mėn.

Besidomintys Širvintų–Giedraičių šiandien jau labai gerai žino, kur vyko kautynės, kur buvo išsidėsčiusios tiek Želigovskio, tiek lietuvių kariuomenės. Tačiau dera pripažinti, kad kautynių eigos, kariuomenių dislokacijos vietų, kautynių vietų rekonstrukcija vyko gana ilgus metus. Net švenčiant mūšio 80-ąsias metines, nebuvo aiški kautynių vieta. Širvintų rajone šio mūšio rekonstrukcija rūpinosi geografas, visuomenininkas Romas Mikalajūnas ir istorikas Jonas Stankevičius. Kaip pasakoja ponas Romas, drauge su Jonu pasiginčydami ieškojo, kur galėjo vykti kautynės Motiejūnuose. Daug atsakymų atrado, kai prieš 15 metų netyčia į rankas pateko 1932 m. lenkų išleistas žemėlapis.

motiejunai

„Kada mes paėmėme į rankas šitą žemėlapį, ir atvažiavome į šią vietą [Motiejūnų kaimą, kur stovi kautynių ženklas – red. pastaba], tuomet paaiškėjo, kur vyko kautynės“, –pasakojo Romas Mikalajūnas. Pasirodo, nebuvo aišku, kur, kaip vyko kautynės. Kaip aiškino geografas, jie naudojosi istoriko V. Leščiaus nubraižyta bendra mūšio schema. Be to, minėjimai nuolatos vykdavo Motiejūnų kultūros namuose, nes didžioji dalis kautynių entuziastų įsivaizdavo, kad kautynės vyko Motiejūnų gyvenvietės teritorijoje. O pasirodo, gatviniame Motiejūnų kaime, esančiame prie Širvintos upės, arčiau Širvintų miesto, 1920 m. lapkričio 18–19 d. buvo įrengtas lenkų štabas kaimo mokyklos pastate. Vėliau Jonas Stankevičius ir Romas Mikalajūnas, vadovaudamiesi gautu žemėlapiu, nubraižė Širvintų–Giedraičių 1920 m. lapkričio 18–19 d. kautynių schemą. Šia schema naudojasi ir solidūs istorikai.

rhdr

rhdr

Istorikas Jonas Stankevičius ir geografas Romas Mikalajūnas bendradarbiavo su istoriku prof. Valdu Rakučiu ir istoriku Pauliumi Pacevičiumi pasikeisdami tiek praktinėmis, tiek teorinėmis žiniomis. Kaip teigė prof. Valdas Rakutis konsultuodamas „Širvio“ savanorius apie šį mūšį, jis turėjo daug istorinės informacijos, tačiau širvintiškių dėka, kai drauge apsilankė kautynių vietose, jų eiga, kariuomenių strateginiai manevrai pasidarė dar aiškesni.

Paširvinčio I dvaro situacija mūšio metu

Istorikas Jonas Stankevičius teigia, kad Paširvinčio I dvaras atsidūrė mūšio epicentre, tačiau ypatingų kovos veiksmų čia neįvyko. „Ir viena, ir kita kariaujanti pusė gerbė privačią nuosavybę ir, įsivaizduokite, net nelindo į dvaro teritoriją“, – aiškino istorikas. Dvaras mūšio metu liko pašonėje, nors kautynės vyko 50–100 m atstumu nuo dvaro.

Teodoro Balno žygio sėkmė

Teodoras Balnas. Kas jis? Šių dienų visuomenei mažai sakanti pavardė. Na, gal vienas kitas, besidomintis istorija, jį žino ir galėtų paaiškinti, kuo jis svarbus Širvintoms. Jeigu, paklausčiau Dainių kaimo gyventojos Nijolės Onos Balionienės, kodėl pasistengė, kad jos kaime gatvė būtų pavadinta Teodoro Balno vardu, manau, ji užsimerkusi išvardintų šio asmens nuopelnus.

Teodoras Balnas

Teodoras Balnas

Teodoras Balnas nuo 1920 m. sausio 15 d. iki 1927 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Iš pradžių kuopos, nuo 1920 m. spalio mėn. Septintojo pėstininkų pulko bataliono vadas. Pasižymėjo per nepriklausomybės kovas su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktine. Pagal savo parengtą planą, kuriam pritarė Septintojo pėstininkų pulko karininkų susirinkimas ir divizijos vadas Edvardas Adamkavičius, naktį iš lapkričio 18 į 19 d. su 200 rinktinių karių apėjo lenkų Gardino pulką ir ankstų rytą puolė jį iš flango bei užnugario. Lenkai buvo iš 3 pusių apsupti ir sumušti. Lietuviai paėmė 200 belaisvių, jiems atiteko 2 patrankos, 24 sunkieji kulkosvaidžiai, apie 200 vežimų, 50 arklių, 250 šautuvų, 9 minosvaidžiai, 24 lauko virtuvės. Netrukus batalionas užėmė Širvintas. Nors želigovskininkai Širvintas dar buvo atsiėmę, bet po pakartoto jo vadovaujamų lietuvių karių apeinamojo manevro lapkričio 21 d. vėl buvo išmušti iš miesto. 1921 m. paskirtas kapitonu.

Pasak istoriko Pauliaus Pacevičiaus, Širvintų rajone Teodoro Balno žygio sėkmė buvo nulemta Lietuvos artilerijos veiksmų, kuri stovėjo prie dabartinių „Vasaros“ sodų, važiuojant keliu iš Širvintų į Alionis I. Būtent šį artilerija neleido lenkų kariuomenei persigrupuoti ir padėjo sutriuškinti lenkų lauko bateriją.

Kautynių stebuklas Motiejūnų kaime

Gatvinis Motiejūnų kaimas, ne gyvenvietė, yra svarbi Širvintų–Giedraičių mūšio vieta. Šioje vietoje, dėl tam tikrų priežasčių, buvo įsikūręs lenkų štabas. Pasak istoriko prof. Valdo Rakučio, ši vieta gana strategiškai patogi: ranka pasiekiamas Širvintų miestelis, kelias, vedantis į Giedraičius, teka upė. „Būtent čia susidarė lenkų kariuomenės užnugaris ir sustojo lenkų rezervinis batalionas ir buvo įrengtas jų štabas“, – aiškino profesorius. Pasak jo, lenkai jautėsi saugūs ir atsipalaidavę, žinodami, kad Širvintos jų rankose, ir nesitikėjo, kad gali būti užpulti Teodoro Balno būrys ir Lietuvos artilerijos.

6-os baterijos pozicija ties Sirvintomis 1920-11-19

„Kai leitenanto Balno būrys išėjo į Giedraičių–Širvintų kelią, už kelių kilometrų nuo šios vietos, ir pajudėjo link Motiejūnų kaimo, tai lenkai pagalvojo, kad čia ateina kažkoks padalinys iš Giedraičiuose veikusios brigados. Jie tiesiog laukė  saviškių“, – aiškino profesorius. Pasak V. Rakučio Teodoro Balno būrys lenkus užklupo bevalgančius. Nors lenkų buvo daug daugiau nei T. Balno karių, tačiau jie pasimetė ir negalėjo apsiginti. Leitenanto Teodoro Balno pergalę Motiejūnuose profesorius įvardina kaip Širvintų stebuklą. Pasak jo, tokių atvejų karų istorijoje yra ne vienas.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*