Naujausios žinios

„Linksmosios močiutės“ liūdėti neturi kada

Janina Pukienė

Širvintų kultūros centro Jauniūnų filialo moterų ansamblyje „Linksmosios močiutės“ dainuoja  ne tik jauniūniškės, bet ir Šiaulių kaimo moterys, o dvi net iš Širvintų atvažiuoja, todėl sukviesti jas ne taip lengva. Kai „Širvis“ panoro pakalbinti dainininkes, jų vadovė Stefanija Tamošiūnienė pasiūlė: „Atvažiuokit į Šiaulius, nes ansamblio pradžia buvo ten, ten gyvena pirmosios dalyvės.“ Taigi riedame į Šiaulius. Prie gražaus renovuoto pastato mus pasitinka renginių organizatorė Danutė Stungienė. Turbūt daugelis šiauliškiams pavydi tokio kultūros židinio. Pastate telpa ir biblioteka, ir erdvi salė, ir jauki koplytėlė, kurioje kiekvieną sekmadienį  aukojamos šv. Mišios. Viduje mūsų jau laukia Elena Gečienė, Veronika Voleišo ir Jadvyga Orševska. Tai pirmosios ansamblio dalyvės. Ponia Elena jau nebekoncertuoja, bet širdimi visada su kolektyvu, todėl ir šįkart ji čia.

Ponia Danutė tarsi metraštininkė rodo nuotraukų albumus, laikraščių iškarpas, padėkas, pasakoja apie koncertų maršrutus, ansamblio dalyves. Kolektyve aštuonios dainininkės. Be minėtųjų močiučių jame dainuoja Sigita Jankovskienė, Janina Rubašenko, Janina Kamilevičienė, Kristina Žygienė, tai pat ir Stefanija bei Danutė. 2016-ieji  jubiliejiniai metai, bus minimas dešimtmetis. „Koncertuoti pradėjom pavasarį, – pasakoja moterys, – O iškilmingos krikštynos vyko lapkritį.“ Kad iškilmingos, liudija nuotraukos. Jose moterys vilki „krikšto marškinėliais“, bei kita atributika, privaloma krikštijant. Krikštynų metu ir pavadinimas buvo išrinktas. Jį rinko žiūrovai iš penkių variantų. Mūsų nuomone, išrinkta vykusiai, nes močiutės tikrai labai linksmos. Nepaisant advento rimties, pokalbio metu netilo juokas, močiutės traukė viena kitą per dantį, prisiminė linksmų nuotykių. Ir vieną kitą dainą užtraukė, kaipgi be jų. Ponia Elena prisiminė, kad ir jaunystėje nesusilaikydavo per adventą nepadainavusi. Žinoma, tekdavo per išpažintį kunigui pasisakyti, bet ir jis nebardavo: jei dainos gražios, tai nieko tokio. Matyt, irgi melomanas buvo.

„Kurgi veda koncertų maršrutai? Kur kviečia, ten ir vykstam, – atsako moterys.“ Be abejo, jokia šventė Janiūnuose be močiučių neapsieina. Ir Širvintose ne kartą koncertuota: kultūros dienos, rudens šventės, kiti renginiai – visko ir nesuminėsi. Kiekvieną pavasarį važiuoja į Gelvonus, į folkloro šventę „Suprašė žvirblalis“. Ir už rajono ribų ansamblis žinomas: triskart dalyvavo respublikinės Dainų šventės folkloro dienose, tiek pat – Vilniuje vykstančiame tautinių mažumų festivalyje „Pokrovskije kolokola“, lenkiškos muzikos festivaliuose Turmante, Nemenčinėje, Trakuose, Maišiagaloje. Ponia Stefanija pasakoja apie vienuoliktus metus jos organizuojamą  tradicinį lenkų kultūros festivalį „Spiewaj z nami“ („Dainuok su mumis“), į kurį atvažiuoja svečių  iš Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų, taip pat Lenkijos ir Baltarusijos. Be abejo, „Linksmosios močiutės“ irgi dainas traukia, kaipgi be jų. Renginį finansuoja tautinių mažumų departamentas bei susivienijimas „Wspolnota polska“, remiantis lenkų bendrijas visame pasaulyje. Ponia Stefanija džiaugiasi, kad šiemet festivalis vyko būtent Šiaulių kaime, renovuotame pastate, kuriame svečiuojamės. Linkime, kad ir kitąmet čia rinktųsi lenkų kultūros mylėtojai.

Ponia Stefanija prisipažįsta, kad vienai būtų sunku. „Džiaugiuosi, kad Danutė yra ansamblyje. Ji mano dešinioji ranka. Jei lygintume su orkestru, tai, jei aš dirigentė, tai ji orkestro direktorius. Ir, žinoma, pirmiausia ačiū dalyvėms. Genialiausias vadovas be žmonių yra niekas. Todėl esu be galo dėkinga visoms dalyvėms už jų entuziazmą, kantrybę ir supratimą. Žemai lenkiuosi visoms ir kuo nuoširdžiausiai dėkoju.“ – džiaugėsi Stefanija.

Apžiūrėjusios patalpas, pavarčiusios albumus, susėdame jaukiame kambarėlyje. Gurkšnodamos kvapnią arbatą ir skanaudamos ponios Danutės gardų pyragą, kalbamės su močiutėmis apie artėjančias šventes, adventą, ansamblio veiklą, žodžiu, apie gyvenimą. Stebina ir žavi garbaus amžiaus moterų entuziazmas, tolerantiškas požiūris į šiuolaikinio jaunimo gyvenimą. Ponia Elena bebaigianti devintą dešimtį, nedaug jaunesnės ir Veronika bei Jadvyga. Jos linksmai prisipažįsta jaunystėje irgi norėdavusios ir pasilinksminti, ir padainuoti. Mėgsta ir dabar, todėl supranta jaunimą. Nieko blogo pasilinksminti, tik viskam saikas reikalingas, tvirtina moterys. Kaip dabar išlaikysi advento rimtį, jei jau nuo lapkričio prasideda kalėdinė prekyba, reklamos, šventiškos puošmenos. Mūsų jaunystėje eglės būdavo puošiamos Kūčių dieną, o dabar – prieš mėnesį. Kol šventės ateina, jau  viskas būna net nusibodę. Bet toks laikmetis, nieko čia nepadarysi. Pasidalijo moterys ir firminiais receptais, papasakojo apie anūkus ir proanūkius. Ir dainą vieną kitą padainavo. Buvo nuoširdus ir šiltas susitikimas.

Džiaugiamės pažintimi su puikiu kolektyvu, mielomis jo dalyvėmis. Linkime gražių švenčių ir dar ilgų gyvavimo metų. Sėkmės jums, „Linksmosios močiutės“, būkite dar ilgai tokios jaunatviškos ir linksmos.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*