Naujausios žinios

Mano jėgos ir darbai Tėvynės Laisvei ir Gerovei!

Tai vrš. Renato Kasparo – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės Štabo ir aprūpinimo kuopos kuopininko gyvenimo esmė, gyvenimo šūkis, gyvenimo tikslas. O koks šis viršila buvo vaikystėje, kaip sekėsi mokslai, ką veikia laisvalaikiu?

Save laikantis medžiukiečiu Renatas gimė Suvalkijoje. Jį su broliuku Dainiumi, dar nediduką, tėvai atsivežė į Medžiukus iš Prienų rajono. Medžiukuose prabėgo vaikystė, pirmuosius žodžius skaityti išmokė kaimo pradinės mokyklos mokytojas. „Mokslai sekėsi gerai, vargo dėl to niekad nebuvo, va tik be galo judrus,“ – šypsodamasi prisimena Renato mama Joana Kasparienė. „Ar neteko lankytis mokykloje dėl sūnaus elgesio?“ – paklausiau. „Ne, Renatas buvo judrus, tačiau jo išdaigos nebuvo piktybiškos,“ – prisiminė mama. Judrus vaikas sėkmingai mokėsi Maišiagaloje, tačiau labai rūpėjo sportas, tad nebaigęs šios mokyklos ėmė ir įstojo į Vilniaus sporto mokyklą. Sportininku visą gyvenimą nebūsi, reikia įsigyti specialybę, tad perėjo į Vilniaus geležinkeliečių mokyklą. Patiko mokslai, patiko ir darbas, kurį teko dirbti po mokyklos užbaigimo. Tačiau neilgai Renatas buvo geležinkeliečiu, pašaukė Tarybinė armija. Tarnauti pradėjo Taline, o vėliau perkėlė į Vilnių. Čia kareivis sulaukė šalies nepriklausomybės, tad neištarnavęs būtino laiko Renatas grįžo namo. Kaip galima jaunam vyrui būti namie, kai tokie įvykiai klostėsi mūsų šalyje, ne tokio būdo jaunasis Kasparas. Susirinko būtinus dokumentus ir pareiškė norą tarnauti Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje. Tokių vyrų labai reikėjo.

Drausmingas, reiklus ir pareigingas savanoris greit buvo pastebėtas ir išsiųstas tobulintis į Kauno Stasio Raštikio puskarininkių IV pakopų mokyklą, tačiau Renatą siuntė mokytis trims pakopoms. Pradėjus mokytis žinių norėjosi vis daugiau. Renatas įstojo į Mykolo Romerio universitetą, apsigynė bakalauro diplomą, ten pat studijavo viešąjį administravimą ir tapo viešojo administravimo magistru.

Darbas mielas širdžiai, jei tenka padirbėti neskaičiuojant valandų, tai nesudaro sunkumų nei pačiam Renatui, nei šeimai. Visa šeima supranta – toks darbas, taip reikia. Žmonai Boženai taip pat retkarčiais tenka užtrukti Sudervės pagrindinėje mokykloje, yra nemažai popamokinio darbo, tenka nenumatytai pabendrauti su mokinukais, visko mokykloje pasitaiko. O ir duktė Silvija-Marija Kasparaitė, studijuodama Mykolo Romerio uviversitete, dirba vadybininke „Girtekoje“ irgi ne visada gali būti namie sutartu laiku. Va, jaunėlis Danielius gal būna namie? „O sūnus mokosi ne tik Maišiagalos Algirdo gimnazijoje, jis dar lanko Vilniaus krepšinio mokyklą. Jį būtina kasdien vežioti į treniruotes. Danieliaus norai ir pasiekimai krepšinyje toli siekiantys.

Kaip supratau, visa šeima vienas kitą papildo: tėtis Renatas sportavo, dar ir dabar žaidžia krepšinį M. Romerio universiteto veteranų komandoje, sūnus Danielius taip pat mokosi ir svajoja apie krepšininko karjerą, tėtis Renatas dainuoja, duktė Silvija-Marija dainininkė, solistė. Gal tokia jau Kasparų giminės dalia – visi dainuoja: močiutė Joana – daugelį metų išdirbusi Medžiukų kultūros namų meno vadove, vyriausias sūnus Dainius, dirbantis pasienio policijoje, visada randa laiko dainuoti Medžiukuose organizuojamuose koncertuose. Dainuojantis ir Renatas, tačiau jis dažniausiai vietoj savęs prikalbina dukrą Silviją.

Pastaruoju metu Renatas dirba Lietuvoje, o 2005 metais teko tarnauti Kosove su danais, apdovanotas už tarptautinę misiją Jugoslavijoje. O kaip reikalai Medžiukuose? Juk čia gyvena Renatas nuo penkerių metukų? Visai neeniai medžiukiečiai išrinko kariškį „Medžiukų krašto“ bendruomenės pirmininku. „Nelabai norėjau, tačiau graudu buvo žiūrėti, kaip nyksta buvusios mokyklos pastatas. Sutarėme su Savivaldybe – leido bendruomenei naudotis tuo pastatu. Reikia rašyti projektą, gauti pinigų. Prieš tai buvo sukurta kaimo bendruomenė, jai vadovauti buvo išrinktas vilnietis. Jis daug žadėjo, tačiau medžiukiečiai jokios veiklos nematė, viskas liko tarytum tos bendruomenės ir nėra, – atvirauja Renatas. – Per trumpą laiką, kai tapau bendruomenės pirmininku kai ką padarėme savo jėgomis: patys bendruomenės nariai ateina pasisiūlyti ką nors padaryti naudingo. Jau buvo suruoštas ne vienas renginys. Paskutinis buvo spalio mėnesį – rudens šventė. Susirinko daugelis aplinkinių kaimų gyventojai, o saviškiai tikriausiai, visi dalyvavo, atvyko ir rajono merė su Savivaldybės atstovais. Koncertavo Avižonių kaimo kapela, žinoma, „Červony maki“, vyrų duetas – Dmitrijus Rylovas su broliu, Joana Kasparienė su Silvija Kasparaite. Bendruomenės šeimininkės išvirė puikią košę, kuria buvo visi pavaišinti. Ilgai skambėjo dainos mūsų gyvenvietėje. Trūksta tokių suėjimų. Dabar planuojame, kalbame apie Kalėdų šventę.“

Ką gi, atrodo, pas Renatą Kasparą viskas daroma Tėvynės Laisvei ir Gerovei. Belieka sau ir visiems palinkėti, kad kuo daugiau tokių krašto patriotų gyventų mūsų rajone.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*