Pasidalink per Facebook!

Atėjus Mokytojo dienai, iš atminties išnyra prisiminimai apie savo mokyklinius laikus, klasės draugus, mokytojus. Kilo mintis papasakoti apie savo pirmąjį mokytoją. Bet tų prisiminimų tiek mažai belikę… Geriau papasakosiu apie savo pirmąją mokyklą.

Taigi,1965 m. rugsėjo 1-ąją įsikabinus mamai į ranką, su jauduliuku žingsniuoju į Pikūnų pradinę. Žingsniuoti gal 1,5 km, o gal ir visi 2. Mokykla įsikūrusi Pikūnų kaimo pakrašty, Jono ir Zofijos Blusevičių namuose. Z. Blusevičienė  valydavo klasę, žiemą krosnį kurdavo, o svarbiausia, per ilgąją pertrauką pilstydavo mums karštą arbatą ir dalindavo bandeles. Tai buvo tikras skanėstas! Tais laikais nedažnai būdavome lepinami bandelėmis, tad tikrai džiaugėmės  tais priešpiečiais. Smarki buvo mokyklos šeimininkė: kai porą savaičių nesulaukė žadėto naujo arbatinio, trinktelėjo vidury klasės murziną kibirą su arbata ir pareiškė: „Štai, vaikučiai, kaip valdžia jumis rūpinas! Naujo arbatinio nesugeba nupirkti, gersite arbatą iš tokio kibiro.“ Žiūrėjom akis išpūtę, nelabai suprasdami, kas vyksta, mokytoja apsiverkė. Naujas arbatinis greitai atsirado, matyt, mokytoja už savo pinigus nupirko.

Bet neužbėkim įvykiams už akių, tai bus tik po poros metų, o dabar pirmąkart žengiu į klasę. Mūsų, pirmokų, net keturi: Gražina, Janina, Česlovas ir Jonas. Pasitinka pirmasis mokytojas Piškinas. Neprisimenu jo vardo. Žinau, kad buvo širvintiškis, gražiai pražilęs vyras. Ar jau buvo pensininkas, ar juo tapo po metų, negaliu pasakyti. Didžiausias jo nuopelnas mums – išmokė mus lietuviškai kalbėti. Taip, mes atėjom nemokėdami lietuvių kalbos, nes namie buvo kalbama lenkiškai. Nežinau kodėl nebuvau išmokyta gimtosios kalbos, nes tėvai puikiai kalbėjo lietuviškai. Matyt, žinojo, kad problemų dėl to nebus. Nežinau kaip kiti, bet aš po pirmo trimestro jau laisvai kalbėjau lietuviškai, už tai iki šiol esu dėkinga Mokytojui Piškinui.

[peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-7iMqJAcXai8/VhJhcCEOT9I/AAAAAAAACGw/Fg9FRHxIO3E/s144-o/DSCN2690.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/2015MSpalio5D03#6202126771061411794″ caption=“Pikūnų pradinės mokyklos mokiniai, 1967 m. pavasaris“ type=“image“ alt=“DSCN2690.JPG“ image_size=“2494×3436″ ]

 Antroje klasėje rugsėjį pasitiko antrasis mano mokytojas Danielius Trumpickas. Puikus mokytojas, labai kūrybingas, įtraukdavo mus į popamokinę veiklą. Įsiminė mūsų žygiai į žiemos mišką, kur statėme iš šakų palapines ir lesinom kurapkas. Mokytojas mėgo fotografuoti, liko keletas nuotraukų .Tai vieninteliai prisiminimai iš pradinės mokyklos. Pats mėgęs fotografuoti mokytojas išaugino sūnų Virkantą, žinomą ilgametį rajoninio laikraščio fotokorespondentą. Linksma detalė iš tų mokslo metų: norėdamas pašiepti vieną bendraklasį, labai prastai rašiusį, už diktantą jam į sąsiuvinį įraitė šešetą. O mes  labai pavydėjom tokio aukšto įvertinimo!

Trečia klasė, trečioji mokytoja – Danutė Usavičienė. Jei neklystu, ji dirbo iki pat mokyklos uždarymo. Deja, daugiau nieko apie ją nežinau.

[peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-mw-OiYAaY9w/VhJhtavPLOI/AAAAAAAACHE/REWyKEecKO8/s144-o/DSCN2691.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/2015MSpalio5D03#6202127069742050530″ caption=“Naujieji metai mokykloje, 1966 m.“ type=“image“ alt=“DSCN2691.JPG“ image_size=“2428×3304″ ]

 [peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-O5nYHXS2Pbs/VhJh4lWDuLI/AAAAAAAACHU/uPITsOzNwws/s144-o/DSCN2693.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/2015MSpalio5D03#6202127261567793330″ caption=“Naujieji metai, 1966 m.“ type=“image“ alt=“DSCN2693.JPG“ image_size=“1736×2351″ ]

 Tokia buvo ta mūsų mokyklėlė: dešimt mokinių, kiekvienam užteko dėmesio, visi pažįstami, gerai jautėmės, nebuvo noro tinginiauti. Tokia buvo tuometė politika, kiekvienam didesniam kaime po mokyklą, stambinimo vajus prasidėjo vėliau. Neatsimenu, kada Pikūnų mokykla pradėjo veikti, nei kada buvo uždaryta. Žinau, kad 1970 m.pradinė mokykla liko ne keturių, o trijų klasių. Tris klases baigę turėjo keliauti į Širvintas. Tai liudija ir pridedama nuotrauka: tų metų pavasarį ketvirtokai ir trečiokai keliavo į Širvintas pasidaryti nuotraukų pažymėjimams. Spontaniškai nusprendė atminimui pasidaryti grupinę nuotrauką.

[peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-IZWqKqlembg/VhJiFi_R8gI/AAAAAAAACHk/dQxerTuXraE/s144-o/DSCN2694.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/2015MSpalio5D03#6202127484273684994″ caption=“Trečiokų ir ketvirtokų atsisveikinimas su mokykla, 1971 m. gegužė“ type=“image“ alt=“DSCN2694.JPG“ image_size=“3025×2083″ ]

 Pikūnų pradinę baigiau ne tik aš, bet ir mano sesuo, bei du broliai. Jauniausias trečią klasę baigė 1973m., vadinasi, iki tol mokykla tikrai veikė. Vėliau gal ir mokinių nebelabai liko. Būtų įdomu kur nors pamatyti duomenis apie tai.

Prisimindama savo pirmąją mokyklą, suprantu dabartinius tėvus, kurie kovoja už savo kaimo mokyklų išlikimą. Mes į Širvintų vidurinę susirinkom jau penktokai ir keletą mėnesių jautėmės lyg džiunglėse. O jei būtume pirmokėliai? Trauma visam gyvenimui. Todėl keista girdėti aiškinimus, kad Medžiukų pradinę išlaikyti brangu, nors Barskūnų mokyklos vadovai tikino, kad tai kainuotų tiek, kiek kainuoja dvi tonos anglių.Ar tai per didelė kaina penkių vaikučių gerovei?

P. S.: Kviečiame skaitytojus dalintis įvairiais prisiminimais. Gal turite įdomių nuotraukų, prisimenate gražių istorijų, šeimos tradicijų? Dalinkitės su visais, tai įdomu ir naudinga! Rašykite mums adresu info@sirvis.lt.

Atėjus Mokytojo dienai, iš atminties išnyra prisiminimai apie savo mokyklinius laikus, klasės draugus, mokytojus. Kilo mintis papasakoti apie savo pirmąjį mokytoją. Bet tų prisiminimų tiek mažai belikę… Geriau papasakosiu apie...